Šis įrašas iš esmės yra išplėstas komentaras vienotokio straipsniui „E-knygos ir skaitmeninė destrukcija“. Jei dar jo neskaitėte, būtinai perskaitykit prieš skaitydami mano įrašą.

Sutinku su vienutokiu, agituoti už e-knygas reikia pasitaikius kiekvienai patogiai progai. Antraip, kai e-knygų verslas įsibėgės, beliks tik rankom skėsčioti ─ „kodėl apie tai anksčiau nepagalvojom, būtume prasisukę“. Kažkodėl dažnokai tenka išgirsti tokią frazę iš pabuvojusių vakaruose ir mačiusių Lietuvoje dar nepraktikuojamą bizniuką. Stabdom?

Leidėjai taip pat stabdo ir dar ilgai stabdys. Kad imtis e-knygų, jiems tektų griauti nusistovėjusį verslą, investuoti truputį pinigų į veiklą apie kurią mažai žino. Mūsų kaime niekas to rimtai neišbandė ir nežinia pasiseks ar ne. Niekas nenori būti pirmas. Tuo tarpu popierinis verslas sukasi ir neša pinigus. Na, pelnai mažėja, bet juk krizė, konkurentai, nepalanki mėnulio fazė… Kai verslui bus šakės, tada ir pažiūrėsim…

Nieko nuostabaus, „susigulėjusį“ verslą turintys žmonės nuolat taip elgiasi, jie tiesiog taip „mažina riziką“. E-knygų rinką užims naujos kartos leidyklos, senosios prisijungs kai rinka jau bus „pratestuota“. Silpnesnės išnyks.

Kokia popierinių knygų rinkos padėtis šiuo metu?

Galit apie tai pasiskaityti Martyno Žilionio tinklaraštyje, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos puslapyje, ar Statistikos departamento puslapyje.

Bet pats įdomumas tik keliose eilutėse (čia, leidiniai == knygos + visoks šlamštas nepanašus į žurnalus ir laikraščius):

2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008
Išleista leidinių 3709 4402 4859 4559 4270 4223 4548 4567 4580
Metinis tiražas, mln. egz. 11,0 10,1 8,1 8,8 7,9 7,8 8,2 8,0 7,3
Vidutinis leidinio tiražas 2966 2294 1667 1930 1850 1847 1803 1752 1594

Knygų kiekvienais metais nuperkama mažiau, tuom nedaug ką nustebinsi, mes tiesiog skaitome mažiau knygų. Natūralu, kad leidėjai didina leidinių skaičių, taip tikisi užimti daugiau rinkos ir gauti didesnius pelnus. Bet tų dviejų reiškinių pasekmė, mažėjantis vieno leidinio vidutinis tiražas. Likimą lemia pinigai, tiksliau knygos savikaina. Kuo tiražai mažesni, tuo savikaina didesnė, nes leidyboje, kaip ir bet kokiame kitame versle yra pastoviosios išlaidos, kurių niekaip nesumažinsi.

Vieneto savikaina, mažėjant tiražams didėja netiesiškai:

^ Knygos savikaina
|
|*
| *
|  *
|    *
|      *
|         *
|              *
|                      *
|                                         *
|----------------------------------------------> Tiražas

Nuo savikainos tiesiogiai priklauso knygos pardavimo kaina knygyne. O 1000-2000 vnt. tiražai yra ta zona kur savikaina ima kilti sparčiai. Dėl tiražinio gamybos pobūdžio, leidėjams tenka spėlioti kiek vienetų pagaminti. Jei bus per mažai, bus didelė kaina ir mažas pelnas, knygų pritrūks. Per daug ─ sandėlyje gulintis knygų perteklius suris visą pelną. Pasižiūrėkit PatoguPirkti.lt knygų išleidimo datas, dauguma kurios išleistos 2007 ir anksčiau yra leidėjų nuostoliai. Gelbsti tik kelių sėkmingų knygų pakartotiniai tiražai. Mažėjantys tiražai yra pagrindinė knygų brangimo priežastis, kad ir ką besakytų piketuojantys leidėjai.

Na štai, dabar jau žinote, kodėl knygos brangsta ir jau matosi vienas iš e-knygų pranašumų. Tai nepriklausoma nuo tiražo leidyba. Kitas pranašumas kur kas akivaizdesnis ─ popieriaus ir spausdinimo kaina, jos nėra. Nedideliam popierinių knygų tiražui tai gali sudaryti kokį 30% savikainos. Tiražams didėjant, ta dalis pastebimai didėja. Atsikračius spausdinimo išlaidų, ypač patrauklūs tampa dideli tiražai. Maži tiražai, deja optimizmo nekelia, nes leidinio paruošimo išlaidos, persimetus prie e-knygų, beveik nepakinta. Esant mažiems pardavimams, e-knygos savikaina neypatingai skirsis nuo tradicinės. Iš čia leidėjų nenoras pastebimai mažinti e-knygų kainas, nes rizika parduoti mažai išlieka didelė. Visai neteisūs tie, kurie tvirtina, jog apsimoka net viena parduota e-knyga.

Prie tos rizikos taip pat prisideda piratai. Šiuo metu, Lietuvoje, išlaidos apsisaugojimui nuo knygų piratavimo yra minimalios, gal net nulinės. Kažkokie nuostoliai patiriami, bet į juos žiūrima pro pirštus. Dėl potencialiai lengvo e-knygų piratavimo jų leidyba ─ neištyrinėta ir labai bauginanti veikla, kuri gal būt gali pareikalauti didelių išlaidų.

Kita vieta kur e-knygos gali įgyti pranašumą, tai platinimo išlaidos. Vienastoks rašė, kad 10% atitenka platintojui ir 40% pardavėjui. Šie skaičiai iš JAV knygų rinkos. Lietuvoje platinimas su pardavimu neviršija 30% kainos. Platintojai e-knygų leidėjams daug nenusileis, bet neliks visų papildomų sąnaudų susijusių su sandėliavimu, išvežiojimu, nuostolių dėl broko, dėl lentynų užpildymo ir kitų smulkmenų. Viso to atsikratymas leidybos verslą gali padaryti gerokai lankstesniu. Ir laimei, esu įsitikinęs, Lietuvoje neatsiras tokio Amazon.com, kuris pajėgtu atsiriekti didžiąją pyrago dalį.

Neabejoju, dabartiniai leidėjai stabdys ir temps laiką iki paskutinės akimirkos. Nemanau, kad esami leidėjai taps pionieriais e-knygų versle. Nebus pirmieji ir patys autoriai. Kūryba ir verslas sunkiai suderinami dalykai. Be to tik nedidelė Lietuvos autorių dalis galėtų pragyventi vien tik iš knygų rašymo.

Turėsim sulaukti naujos kartos leidėjų. Tai gera niša nebijantiems surizikuoti verslo naujokams. Kol kas šis verslas Lietuvoje dar neišbandytas, yra daug neaiškumų. Naujokams jį teks kurti nuo pamatų.

Ką galėčiau jiems patarti?

Neprisirišti prie popierinių knygų formato ir tradicijų. Leisti apsakymus, tiksliau pradėti nuo nedidelės apimties kūrinių. Visų pirma, tinklažmogiai atprato skaityti ilgus tekstus. Antra, tai leis pasiūlyti mažą kainą, tokią mažą, kad pirkėjai nesvarstytu pirkti ar piratauti. Kad pirktų taip pat lengvai, kaip mobiliakų skambučių melodijas. Kitas patarimas, surinkti visas senas knygas. Joms nebėra autorinių mokesčių (mažesnės išlaidos), apie jas žmonės jau žino (nereiks populiarinti) ir visada atsiras entuziastų-kolekcionierių kurie pradžiugins pirmaisiais pirkimais.

Bet svarbiausia didinti knygų pasirinkimą. Nuo jo tiesiogiai priklauso, kada bus pasiektas lūžio taškas, kada žmonės e-knygas ims rimtai vertinti. Visa kita antraeiliai dalykai. Tarp kitko, verslininkai tiesiai šviesiai sako: kas pirmesnis tas gudresnis. Nežiopsokit.

Net tipiškus Windows-inius reiškinius patogiau tyrinėti Linux pagalba.

Sandia National Laboratories mokslininkai, superkompiuteryje pavadintame MegaTux, sėkmingai paleido daugiau nei vieną milijoną linukso kopijų. Tikslas sukurti didžiulį botnet tinklą ir kontroliuojamoje aplinkoje patyrinėti jo savybes. Suprantama, tie „botai“ pritaikyti dirbti Windows aplinkoje, todėl jie paleidžiami su specialiai tam pritaikyta wine versija. Kaip sako tyrėjai, anksčiau tokio didelio tinklo savybės nebuvo tyrinėtos todėl tikimąsi įdomių atradimų.

Kažkada, labai senai, mes „brainstorming“ versdavom „proto šturmas“. Atėjo nauji laikai, „protas“ ištirpo ir dabar šturmuojam tik „smegenis“.

Gūglo statistika tai patvirtina
(ką turim / paminėjimų per paskutinius metus / prieš du metus):

  • Smegenų šturmas / 12600 / 2000
  • Proto šturmas / 756 / 8334

!tsss, neskaitykit šito įrašo balsu, kad jIE neišgirstu.

Europos Komisija padarė didelį ir sunkų darbą, privertė M$ paklusti. Bet konfliktai retai baigiasi bekompromise pergale. Šioje istorijoje ne kitaip, priešininkas dar tebeturi didelę manevro laisvę ir tik nuo jo fantazijos priklauso ko imsis. Vieną dalyką jau išbandė, pareiškė, kad nebus jokių naršyklių. Tai tebuvo bukas EU paerzinimas, kvailas žingsnis ypač dėl to, kad nuskambėjo per visas žiniasklaidos priemones ir suerzino vartotojus. M$ susimovė, pasitaisė ir dabar jau pateiks kelias naršykles. Tik neskubėkit džiaugtis, pasiūlymas su kvapeliu, o jeigu jie įjungs savo smegenėles, tai dar įmanomas klastingas manevras.

Žinodamas kaip Windows gerbėjai reaguoja į didelį pasirinkimą, M$ vietoj padaryčiau „zapadlo“, pateikčiau visas nors truputį krutančias naršykles kokias tik rasčiau. Kiekvienas nusipelno šanso, ar ne? Tie kas pripratę rinktis jau senai pasirinko, kitiems imtu akyse raibti ir nežinodami ką rinktis garantuotai išsirinktų IE. Nes tik ją tepažįsta.

Atviros licenzijos nedraudžia pardavinėti atviro kodo programų. Bet mums vis vien kyla klausimų, kaip galima parduoti tai kas yra nemokama ir laisvai prieinama, kas tokie gali mokėti už nemokamą daiktą? Ką gi, pabandysiu pateikti savo versiją, kaip parduoti lengvai prieinamą PĮ ir kas tie pirkėjai su džiaugsmu pasiruošę mokėti už tai kas nemokama.

Svarbiausias užkeikimas čia yra „informacija“. Nors mums, gūglo išauklėtiems, atrodo, kad informacija yra laisvai prieinama ir jos visur gausu, iš tikro yra priešingai ─ ji išbarstyta po informacijos sąvartyną ir jos išgavimas reikalauja pastangų ir sugebėjimų. Geresnis informuotumas yra pagrindinis verslo ginklas prieš pirkėjus. Neturi žinių ─ mokėk ir gausi! Dabar pabandykit įvertinti kiek lemingai žino apie atvirą kodą ir linuksą. Pagavot mintį?

Tiems, kuriems dar „nedašilo“ aiškinu ūkiškai: informacija kainuoja + lemingai nieko nežino ir tingi mokytis = potencialus bizniukas. Internetinę parduotuvę įkurti sugebėtu bet kuris iš jūsų. Atviro kodo programų tinkančių pardavimui trūkumo tikrai nėra. Sunkiausia dalis patraukliai „įpakuoti prekes“, kad vizualiai vertė atitiktų uždėtą kainą.

Kiek atviros programos turėtu kainuoti? Rinkodaros specialistai žino vieną keistą reiškinį, didinant kainą noras nusipirkti prekę nebūtinai mažėja. Kai kuriais atvejais brangesnė prekė yra patrauklesnė. Taip nutinka su prabangos prekėm (bet jos mūsų nedomina) ir dar tada, kai prekės vertę įmanoma nustatyti tik vieninteliu „patikimu“ būdu ─ pagal kainą. Esu ne kartą girdėjęs skundus, kad nemokamos programos nuvertinamos būtent dėl to, kad jas dalina už dyką. Tai uždėkim solidžią kainą, kuri nedviprasmiškai bylotu ─ „ši programa vertinga“.

O kaip į tai sureaguos lemingai? O koks skirtumas, kam tai rūpi? Lemingai juk tingi gilintis į technologijas, ieškotis informacijos, mažai arba nieko nenutuokia apie atvirą kodą ir iš viso, jie bus laimingi nusipirkę brangią programą. Nusipirkus net ir atvirą šlamštą, jo nesinori išmesti, vis tik gaila išleistų pinigų. Jei išmesi, o vėliau prireiks antrą kartą už tą šlamštą mokėti nebesinorės. Pas mane vis dar tebėra Windows, nes mokėjau už ją pinigus :(. Būtų nemokama (kad ir piratinė) būčiau iš kar išmetęs.

Panašiai bus ir su atvirom programom, lemingas nusipirks kokią ir kad nepasirodyti kvailiu prieš draugus, ja demonstratyviai naudosis ir girs, tikins, kad ji verta savo kainos. Kodėl mes tuom neturėtume naudotis?


* Lemingai, tai tokie žmonės, kuriems pinigų leidimas visokiam šlamštui (alaus kamšteliams „bandyk dar kartą“), masinėms pramogoms (one.lt, 69 danguje) ir beverčiams blizgučiams (telefonų dangteliams) teikia nenusakomą džiaugsmą. Kitaip tariant, jie pigios, masinės kultūros aukos.

Iš pradžių tai tebuvo eilinis distributyvo pasibandymas. Turiu eksperimentams atskirą skirsnį, jame retsykiais išbandau ką nors naujo. Pabandžiau ir nedelsiant persikrausčiau. Arch akivaizdžiai geriau už Ubuntu.

Pirmas dalykas kuris krito į akis ─ nestabdantis interfeisas. Kubuntu į bet kokį paspaudimą reaguodavo vangiai. Nežinau kodėl taip prastai veikia, neieškojau priežasčių, tiesiog buvau su tuo susitaikęs. Prieš tai išbandžiau Fedorą ir OpenSuse, kurie nė neužsiminė jog gali būti kitaip. O Arch maloniai nustebino. Pabandžiau įjungti grafinius efektus ir iškarto nusprendžiau, kad jie man reikalingi. Grafiniai efektai su Kubuntu stabdė tiek, kad per tuos trūkčiojimus nesimatė jokios jų naudojimo prasmės.

Kita maloni smulkmena ─ naujesnės programų versijos, įskaitant ir patį Linux. Praktinės naudos tai neturi, tiesiog yra kažkoks primityvus troškimas turėti viską kas naujausia. Nežinau, gal tas troškimas dar iš tų laikų, kai PĮ atkeliaudavo kompaktuose su užrašu „Сборник самых новейших программ“, apie piratavimą dar niekas nekalbėjo o „naujausia versija“ iš tikro reiškė geriau veikiančią ir daugiau naudingų savybių turinčią programa?

Pats Arch distributyvas visada yra pačios naujausios versijos. Dauguma distributyvų turi savo gyvenimo ciklą. Jie verčia tave laukti „naujausios versijos“. Man tai atrodo keista savybė. Kam to reikia, kai naujausią programos versiją į rinkinį įtraukti galima tą pačią minutę, kai tik ji patikrinama? Canonical netgi bando su Debian kūrėjais suderinti naujų versijų išleidimo datas. Naujos versijos laukimas yra erzinantis dalykas ir naudingas tik komercinių programų kūrėjams, kuriems gyvybiškai būtina, kad lemingai pultu pirkti šviežiai iškeptą OS.

Jeigu jus sudominau ir jau taikotės migruoti, truputį stabtelkit ir įvertinkit savo galimybes. Su Arch jums prireiks minimalių komandinės eilutės žinių ir supratimo kam skirtas /etc/ katalogas. Tai nėra kažkas sunkaus ir neįveikiamo, Arch daug paprasčiau už Gentoo. Atlikę visus pradedantiesiems paruoštus veiksmus jūs be vargo tapsit Arch vartotojais. Tiesiog joje nerasit jokio „next next next OK“ derinio. Arch principas ─ viskas turi būti padaryta kuo paprasčiau, be programinių „ramentų“. Viską turėsit atlikti patys, savo rankomis. Nes visokios programos skirtos „supaprastinti“ vartotojo gyvenimą, jį tik dar labiau supainioja.

Netikėtas posūkis operacinių sistemų rinkoje, mažytė revoliucija. Visi blogeriai tik apie tai ir terašo. Tokios OS nuo gūglo niekas nelaukė, aš taip pat maniau, kad tai ne Google daržas ir ji čia nelys. O numatyti, kad taip nutiks buvo įmanoma.

Po to kai netbukų gamintojai ėmė svarstyti kaip čia pritaikius Android-ą savo kompiuteriams, kai tapo aišku, kad yra garantuota paklausa „lengvai“ operacinei sistemai, nepasinaudoti tokia galimybe tiesiog būtų buvę kvaila. Tuo labiau, kad dėl „atviro kodo“ privalumų bei pasiruošus „dirvą“ su Web-inėmis programomis, pasiūlyti rinkai naują OS labai lengva.

Iš linuksinių distribucijų aktyviausiai į netbukų rinką lenda Canonical su Ubuntu. Jiems būtinai reikia rimto konkurento-bendražygio. Konkurento, nes neturint su kuo save lyginti galima greit į pievas iškeliaut. Stipraus bendražygio, nes Canonical viena pati nepakankamai stipri konkuruoti su M$. Kad linuksai atrodytų solidžiau pirkėjų akyse, juos turi siūlyti kelios kompanijos.

Google Inc. stipri, visiems pažįstama kompanija. Ji pajėgi tiesiogiai konkuruoti su M$ jos pačios teritorijoje ir esu visiškai įsitikinęs, kad jai seksis kur kas geriau nei M$-sui su paieškos varikliu.

Papildyta 15:10 ─ paskaičiau vienotokio „Chrome OS – atsakymas į Bing?“, toptelėjo mintis, kad Google tiesiog neturėjo kitos išeities, privalėjo kurti Chrome OS. Jei nedarytu nieko, netbukų gamintojai bandydami pritaikyti Android-ą sau, sužlugdytu gūglo pastangas įsitvirtinti smartfonų rinkoje, t.y. Android-as būtų vertinamas kaip netbukų OS, smartfonai nueitų į antrą planą.