Bemąstant apie knygų ateitį toptelėjo mintis, kad popierinių knygų nykimo tendencijoje elektroninės knygos nėra galutinė stotelė. „Traukinys“ nesustos ir tokio daikto, kuris vadinasi „knyga“ nebeliks. Žinoma, ne visai neliks, bibliotekos neišnyks, liks kažkiek skaitančių popierines knygas kaip yra „vinilo“ gerbėjų. Bet elektroninių knygų neliks visai.

Kad suprastumėt apie ką aš, turiu priminti, kad knyga tėra informacijos laikmena. Labai specifinė laikmena. Su daugybe techninių ir ekonominių apribojimų. Būtent tie ribojimai knygą padarė tokią kokia ji yra dabar. Tie ribojimai suformavo jos naudojimo, kūrimo ir gamybos būdus. Kai kurie iš jų labai akivaizdūs ir plačiai aptarinėjami. Tai jos kaina, platinimo galimybės, pojūčiai ją laikant rankose, skaitant.

Dėl tų akivaizdžių savybių mes manom, kad tikrasis knygos pakaitalas yra elektroninė knyga ir kad ateis ji amžiams.

Bet knygų skaitomumas mažėja. Mažėja nenumaldomai. Galiausiai knygas ištiks kolapsas, vartotojiškos kultūros terpėje jų neliks.

Tik kodėl knygų skaitoma mažiau? Gal manot, kad mažėja raštingumas ir kaip pasekmė skaitančiųjų skaičius? Tikrai ne, esu tikras, kad perskaityto teksto vienetų kiekis (kuom juos matuojame?) didėja ir jis neišvengiamai didės toliau. Knygų skaitoma mažiau, bet internete yra tiek daug visokio skaitalo, kad net tenka į dienotvarkę įtraukti skaitymo valandas. To anksčiau man neteko daryti, nors knygas ir žurnalus skaityti labai mėgstu.

Ir vis dėlto, kodėl išnyks knygos? Knygos išnyks dėl jų „formato“. Čia omenį turiu knygos kaip fizinės laikmenos apribojimus, dėl kurių niekuomet lentynose nepamatysite 20 puslapių romano arba poezijos knygų sudarytų iš vieno trumpo eilėraščio. Tai ekonominių požiūriu beprasmės knygos. Yra daug literatūrinių žanrų, kurių jus nepamatysite knygos pavidale. Ar jie neįdomūs skaitytojams? Prisimenu, kaip nedrąsiai, niekam nežinomas poetas, teiraujasi apie jo poezijos išleidimo galimybes. Ir vėliau skolinasi pinigus tam, kad atspausdinti knygelę bent 20 vienetų tiražu… „Masiniam“ skaitytojui jis neįdomus, leidėjui taip pat.

Dauguma knygų yra 200-300 puslapių apimties (tai pas mus, turtingose šalyse optimalios yra storesnės), nes ekonominiu požiūriu tai optimalus dydis. Autoriai priversti tilpti į tokius rėmus. Leidyklos to reikalauja. Bet ko neparašinėsi. Yra ir plonesnių bei storesnių knygų, bet jos nepaisant didesnio santykinio pelno, absoliučiu pelno dydžiu (per laiko vienetą) yra leidėjams nepatrauklios. Tas pats ir su žanrais. Romanas? Gerai, išleisim. Pjesė? Poezija? Pasiteiraukit kitoj leidykloj… Trumpų kūrinių ir „neformatinių“ žanrų nišą anksčiau užpildydavo žurnalai (pvz., „Nemunas“). Internetas juos nugalabijo. Atėjo eilė knygoms.

Internetas keičia viską. Jame vietos yra visiems. Kiekvienas poetas gali rasti savo skaitytoją. Jame įmanomi net vieno žodžio kūriniai. Tiesa sakant galit rašyti net be žodžių, jei tik skaitytojai sugebės tai perskaityti ir įvertinti. Nėra jokių apribojimų. Ar tai reiškia, kad suklestės elektroninės knygos? Ne. Skaitytojams įdomūs patys įvairiausi žanrai, o elektroninės knygos bando pakeisti popierines kartu su jų formato apribojimais. Ne! Internetui formato apribojimai negalioja, jis formuoja visiškai naujus skaitymo įpročius. Ir tie įpročiai nelabai derinasi su knygų leidėjų primetamais reikalavimais.

Elektroninių knygų skaityklės — geras išradimas. Jos ilgai dirba su vienu įkrovimu, nejautrios saulės šviesai ir lengvos. Ateityje jos taps puikiais planšetiniais kompiuteriais ir kitokiais patogiais prietaisais. Šiuo metu, elektroninių knygų idėja skatina gamintojus jas tobulinti. Bet čia joms tik tarpinė stotelė. Elektroninių knygų ateityje nebus. Savo telefonuose ir planšetuose vietoj jų skaitysime apsakymus, eilėraščius, romanus, straipsnius, apybraižas, anekdotus, pjeses ir kitokius įvairiausio žanro kūrinius. Bet tik ne knygas.

Kaip dažnai jus siųsdavo „gūglinti“, kai linuksą dar tik bandėt perprast? Ir kaip dažnai dabar jūs siunčiat kitus „gūglint“, vietoj to, kad atsakyti į pradedančiojo klausimus?

Susidūriau vakar su problemėle. Kopijuojant gigabaitinį failą į USB atmintuką kompiuteris ima smarkiai stabdyti, net pelės žymeklis laikas nuo laiko prišąla prie ekrano. Pasižiūrėjau su top-u, procesorius beveik neapkrautas, jis neturėtu stabdyti. RAM užpildytas pilnai, čia aišku kešuojamas kopijuojamas failas, bet į swap-ą nieko nekrauna, todėl stabdyti taip pat neturėtu.

Priežastis paaiškėja pažiūrėjus į šią eilutę:

Cpu(s): 2.1%us, 1.3%sy, 0.0%ni, 0.3%id, 96.3%wa, 0.0%hi, 0.0%si, 0.0%st

96.3%wa reiškia, kad procesorius nieko daryti negali nes užsiėmęs laukimu kol atsilaisvins kažkoks procesas. Kvaila situacija panaši į valdininko darbą…

Šiandien radau sprendimą. Pasirodo problema linux užduočių planavimo nustatymuose. Jis bando vieną, neskaidomą užduotį paskirstyti tarp dviejų branduolių. O jie vienas kitą blokuoja :( Ką darom? Pirmiausia pažiūrim į pertraukimų sąrašą:

kiras@linuksoidas $ cat /proc/interrupts
      CPU0   CPU1
...
19:   99     29095 IO-APIC-fasteoi ehci_hcd:usb1, ohci_hcd:usb2, ohci_hcd:usb3
...


Susirandam pertraukimų numerius skirtus usb jungtims. Pas mane tik vienas, 19. Tada pririšam juos prie vieno kurio nors branduolio, pavyzdžiui prie nulinio:

echo 1 > /proc/irq/19/smp_affinity

… žiūrim kas gavosi. Man šis veiksmas padėjo. Jei susidūrėt su tokia pačia problema ir priežastis ta pati, padės ir jums.

Tai labai paprasta:

• $ pdftops apsaugotas.pdf tmp.ps
• $ pstopdf tmp.ps naujas.pdf

Vakar, straipsnyje „Arūnas Žalnierius. Ar verta valstybės įstaigoms pereiti prie atviro kodo?“, perskaičiau „Blue Bridge“ nuomonę, reakciją į „Darbo partijos“ pareiškimą dėl atviro kodo naudojimo.

Keista jų pozicija. Jie užsiima verslu ir bet kokios paslaugos susijusios su IT yra potencialus pelno šaltinis. Ir štai, patys tvirtina, kad „…perėjimas prie kitos programinės įrangos reikalauja didelių pradinių investicijų…“, bet pasinaudoti nuskilusia proga neskuba. Mano supratimu jie turėtu būti patys pirmieji reikalaujantys priimti „Darbo partijos“ pasiūlymą. Juk jie pelno siekianti organizacija, ne altruistai. Verslininkai užuodę pinigus dažniausiai stengiasi prikąsti liežuvi, nesako tiesos, pasako tik tai kas jiems naudinga. Kartais net atvirai meluoja. Galimas didžiulis valdiškas užsakymas, ne pačiu geriausiu verslui metu, neabejotinai turėtu sužadinti grobuonišką instinktą…

O gal tiesa visai kitokia ─ atviras kodas realiai sumažina išlaidas ir tuo pačiu IT kompanijų pelną?

Manau jau visi girdėjot apie GPS navigacijos biznio „pabaigą“. Google, visų mylimas monstriukas, nemokamai pateikė savus žemėlapius, žinia apie tai akimirksniu apkarpė Garmin ir TomTom akcijas.

Nors Google ir stengiasi laikytis principo „nepakenkti“, bet kuo toliau, tuo sunkiau jiems tai sekasi. Žinau iš kur kojos dygsta ─ Google yra didelė atvira akcinė bendrovė ir ji yra priklausoma nuo akcininkų. Žaidimo taisykles nustato akcininkai, nepriklausomai nuo S. Brino ir L. Page norų. O taisyklės paprastos ─ privalai plėstis nepaisant nieko. Antraip akcijų kaina ims kristi, akcininkai bruzdėti.

Vėliau ar anksčiau Google taps tokiu pačiu monstru kaip M$. Bet ne viskas taip blogai, yra vilčių, kad kada nors augimas ir ambicijos apsiramins kaip nutiko su IBM. Pasakoja, kad ši kompanija taip pat buvo godus monstras, o dabar tėra tik dar viena didelė korporacija.

Kroitus uždavė vieną iš tų amžinųjų klausimų į kurį neįmanoma atsakyti teigiamai ─ ar tikrai linukse negali plisti virusai*? Kaip įtikinti Windows vartotojus, kad negali? Užduotis neįveikiama, nes tuojau būna pateiktas kontrargumentas, toks kaip „nėra virusų nes linuksas nepaplitęs“, kuriam paneigti reikia sulaukti visuotinio linukso paplitimo.
_{* „Virusais“ čia pravardžiuoju visokiausias nepageidaujamas programas, trojanus, kirminus ir kitą bjaurastį}

Žiūrint principingai, nė vienas ekspertas netvirtins, kad linukse virusų plitimas neįmanomas. Bet jie pasakytu, kad linuksas iš esmės saugesnis. Tik neaišku kiek ir įdomu kas tą saugumą sukuria? Nesigilinant į architektūrą ir kitokius techninius dalykus, yra dar viena priežastis dėl kurios virusai windows-uos plisti gali o linukse ne. Tai ta pati priežastis, dėl kurios yra įmanomos ligų epidemijos ─ vientisa, palanki plitimui terpė.

Windows-e virusai plinta ne šiaip sau, dažnai problema pasiekia epidemijos mastus dėl jų identiškumo. Jie yra labai palanki terpė žalingų programų plitimui ─ jų operacinė sistema visur vienoda, su default-iniais nustatymais ir vienodomis populiariausiomis programomis. Ir tikros žalos virusai pridaro tik kada kyla epidemija. Tik dėl epidemijos mastų virusų kūrimas yra patrauklus užsiėmimas visokiems nusikaltėliams. Jei epidemijos nėra, virusai nunyksta „savaime“, nespėję pasižymėti. Kad išplatinti virusus nenorinčius plisti tarp daugiau-mažiau skirtingų sistemų, jų kūrėjams tektų labai pasistengti. Ar kas nors norėtu dėl to daug vargti? Nemanau, yra lengvesnių plėšikavimo būdų.

Epidemija tarp linuksinių kompiuterių neįmanoma iš principo, dėl didžiulės jų įvairovės. Būtent skirtingų distributyvų kiekis garantuoja didesnį saugumą nuo virusų, ne vien tik techninės priemonės. Kad ir kokią rinkos dalį užimtu linuksai, vienos rūšies distributyvų vis vien bus per mažai, kad sukelti rimtesnių problemų.

Įdomu, kiek rinkos turėtu užimti Windows, kad jie taptų nebepatrauklūs virusų platinimui? Kaip ten bebūtu, mažėjant Windows paplitimui, virusų problema taip pat turės mažėti. Greičiausiai jie visiškai neišnyks ir gal būt atsiras vienas kitas linuksinis, bet tokio masto problemų kokias turim dabar nebeliks.