Praėjo metai nuo pirmojo telefono su Android-u pasirodymo (tai buvo HTC Dream T-Mobile G1, kuris susilaukė didelio susidomėjimą ir daug teigiamų įvertinimų). O dabar galima sakyti, kad Android-as tampa tikru išmaniųjų telefonų standartu.

Lygiai po metų įvairūs gamintojai jau yra išleidę ar bent anonsavę 50 androidinių telefonų!

Pačiam Androidui jau du metai. Kitaip sakant pirmaisiais metais gamintojai jį tik „matavosi“, antraisiais ─ masiškai ėmė gaminti, o sekantys metai turėtu būti išties įspūdingi. (Daugiau apie Android skaitykit čia).

Perskaitę pavadinimą tikriausiai pamanėt, kad įrašas bus apie skaitmeninius piratus? Neatspėjot, rašysiu apie Karibų piratus.

Nežiūrint į tai, kad jie buvo galvažudžiai, valdymas pas piratus buvo labai demokratiškas. Pavyzdžiui, kapitonas buvo renkamas balsavimo būdu, o grobis dalinamas po lygiai kiekvienam. Tai pat pas juos nebuvo rasinės diskriminacijos, visi lygūs, visi plėšikai.

Jums įdomu iš kur ta lygybė, kodėl ne nuožmi autokratija? Viskas labai paprasta, demokratiškas valdymas buvo neišvengiama būtinybė. Pabandykit įsivaizduoti kapitoną priimantį prieštaringą sprendimą, prieš tai neatsiklausus 200 galvažudžių. Jis kaip mat būtu sušertas rykliams ir jo vietą užimtų naujas, demokratiškesnis kapitonas. Tokiom sąlygom demokratija garantuotai įsivyraus.

Dabar palyginkit tą primityvią, laukinę demokratiją su šiuolaikine. Pas mus viskas vyksta civilizuotai. Monopolistai (mažuma) su autorinėmis teisėmis daro ką nori, teisėtai apiplėšinėja vartotojus (daugumą), ir dėlto jokio ryklių šėrimo vajaus nematyti. Šaunu, šiuolaikiniai piratai labai civilizuoti. Įkliuvę jie labai nuolankiai laukia nuosprendžio, arba tyliai susimoka.

Nejaugi tokia padėtis visus tenkina, kodėl niekas nesipriešina? Gal mes tiesiog neįgalūs ką nors daryti? Dauguma nebevaldo? Ar tik netapome „civilizuotos demokratijos“ įkaitais? Gal šiuolaikinė demokratija tiesiog išsigimė ir tai nebėra „liaudies valdžia“ o tik tokios imitacija?

M$ Vista buvo išleista tam, kad specialiai suerzintu vartotojus. Tai M$ rinkodaros gudrybė verčianti fanatiškus windows gerbėjus susimokėti dvigubai už prastesnę OS nei buvo XP.

Aferos schema tokia:

  • iš pradžių į rinką paleidžiam akivaizdžiai neišbaigtą OS ir paskelbiam, kad tai didžiausias žmonijos pasiekimas;
  • laukiam, kol fanai ims keiktis ir puls į neviltį. Monopolistas palaukti gali, juk lemingai nežino, kad linuksas galėtu tapti puikia išeitimi;
  • galiausiai išleidžiam galutinę, ištaisytą versiją, kuri veikia normaliai, maždaug kaip XP tik turi daugiau dzinguliukų.

Psichologai sako, jei žmogų įvaryti į kampą, prigąsdinti ir po to pasiūlyti menkutę išeitį, tai jis jos griebsis kaip skęstantysis šiaudo. Ir dar dėkos skriaudėjui net tuo atveju, kai tas šiaudas akivaizdžiai prasčiau už pradinę padėtį.

Panašu, kad M$ taip ir padarė. Pakišo vartotojams labai prastą OS vietoj senstančios XP, todėl po poros metų išleidus truputį geresnį windows 7, jis atrodo lyg medumi teptas. Spėju, kad tas pats triukas buvo panaudotas prieš išleidžiant XP. Windows ME buvo toks pat š kaip šiuo metu Vista.

Tai kiek ten nusipirko vištą? 17%? Būtent tiek galiausiai bus susimokėjusių du kartus už tą patį daiktą. Gudrus bizniukas.

Yra pavojus, kad tas marazmas su patentais ir autorių teisėmis gali persikelti į idėjų erdvę.

Retsykiais išlenda „pirmieji daigai“. InfoWorld.com paskelbė, o technologijos.lt paslaugiai anonsavo straipsnį, kurio pavadinime yra du nesuderinami žodžiai: „idėjos“ ir „pavogė“.

Paprasti žmonės, tolimi nuo patentų karo neskiria, kur baigiasi patentų teisė ir prasideda nepatentuojamos idėjos. Ir jeigu žiniasklaida nuolat rašys, kad „idėja buvo pavogta“, galiausiai minia ims antrinti „vogti negerai; bauskit vagis; kur žiūri valdžia?“. Neilgai truksim ir korporacijos pareikalaus susimokėti už idėjas. Brangiai, žinoma.

Linuksoidas.lt primena, kad idėjos nepatentuojamos, jas galima laisvai skolintis ir platinti. O atviro kodo šalininkai skatina dalintis idėjomis bei darbais, nepamirštant paminėti jų autoriaus. Ir tai, kad idėjos plinta, visai nereiškia buko „copy-paste“. Kiekvienas kopijuojantis papildo idėjas savomis mintimis, jas tobulina. Niekas nuo to nenukenčia, kaip tik priešingai, praturtina savo darbus.

Todėl raginus žurnalistus būti atidesnius ir neplatinti parazitinių ir klaidinančių minčių.

Vaikystėje skaičiau vieno fantasto (gaila, nepamenu pavardės) pranašystes apie XXIa., kuris atrodė labai tolimas ir paslaptingas :). Jis rašė, kad žmonės evoliucionuos išsigims, jiems nebereiks dešimties pirštų įvairiausiems mygtukams spaudyti, pakaks vieno.

Manot, kad pranašystė neišsipildė?

Fiziškai pirštų nepraradome, bet radome būdą, kaip tapti vienapirščiais išsigimėliais. Kompiuterines piktogramas baksnojame vieno piršto analogu ─ kompiuterine pele. O tie, kurie klaviatūrą priešpastato pelėms, technologinei aklavietei, laikome tikra skaitmeninio amžiaus atgyvena.

GNOME shell yra projektas kuris siūlo naujas paradigmas programų paleidimui, bylų tvarkymui ir langų valdymui. Jis kitais metais turėtų tapti GNOME 3.0 pagrindine naujiena. Kartu su nesenai išėjusia GNOME 2.28 pasirodė pirmoji GNOME shell versija. Distribucijų kūrėjai yra pasimokę iš KDE 4.0 todėl gana atsargūs ir neskuba įtraukti šio naujo įrankio į savo distribucijas, tačiau entuziastai jau dabar sėkmingai kompiliuoja ir testuoja šią programą. Tingintiems kompiliuoti patiems siūlau pažiūrėti paveikslėlius ir video. Ubuntu 11 ko gero atrodys kaip nors panašiai.

Matt Asay sako kad populiarinti linuksą kaip „laisvą PĮ“ prasta strategija (būtinai paskaitykit). Jau rašiau, kad „nemokamas linuksas“ taip pat bloga atviro kodo reklamos strategija. O dabar dar išbrokuosime „laisvę“? Laisvė (atvirumas) ir nemokamumas yra du svarbiausi linukso bruožai, be šių sąvokų sunku paaiškinti žmonėms linukso ir aplamai atviro kodo išskirtinumą komercinių programų atžvilgiu. Atrodo, verslo žmonėms tolimiems nuo programavimo šie dalykai mažai rūpi, ir jie yra antraeiliai.

Su Matt Asay galiu sutikti, bet tik iš dalies. Jis remiasi neapgalvotu, į trumpalaikę perspektyvą orientuotu verslo teiginiu, kad svarbiausia „lankstumas, efektyvumas ir patikimumas“ o visa kita nesvarbu. Visai pamirštama apie uždaro kodo rizikas, priklausomybę nuo vieno gamintojo. Be abejo, verslas yra įpratęs susimokėti, visos pagalbinės priemonės reikalingos verslui yra perkamos, tai visai normalu nes specializuoto verslo paslaugos didina gamybos ar paslaugų efektyvumą. Bet kai PĮ gamintojas ima statyti savo sąlygas kliudančias verslui, darančias jį priklausomu, vertėtu susimastyti. Autorinės teisės ir patentai šiais laikais naudojami protekcionistiniais tikslais, jie nė kiek nepadeda verslui. Tai akivaizdu tampa tik ilgalaikėje, tolimoje perspektyvoje, o dauguma juk gyvena šia diena. Ir kam čia galvoti apie ateitį, jeigu ilgiau penkerių metų vienoje vietoje eiliniai vadybininkai neišbūna?

Taigi, naudoti „laisvę“ kaip argumentą agituojant už atvirą kodą neparanku. Tiksliau, labai sunku nupasakoti tuos pavojus, kurie žmonėms atrodo tolimi ir teoriniai. Tai kas mums yra esminis privalumas, kitiems tik abstrakcija.

O jei ne „laisvė“ ir ne „kaina“, kas tada turėtu tapti pagrindiniu argumentu populiarinant linuksą?