Kodėl Jungtinėse Valstijose linuksai netbook-uose patyrė nesėkmę? Į šį klausimą atsako The VAR Guy blogas. Trumpai tariant, ar gali žmogus nusipirkti netbook-ą su linuksu, jei niekas jam tokio nenori parduoti?

Nelygu kaip skaičiuosit. Pamenat nuvalkiotą anekdotą apie „melą, įžūlų melą ir statistiką“? Tai va, tas „1%“ reiškia, kad linuksai šitiek užima tik desktop-ų rinkos. Nieko daugiau. M$ Windows dominuoja šioje rinkoje, bet tik šioje. O be desktop-ų yra dar keli kompiuterių rinkos segmentai:

• Superkompiuteriai. Top500 sąraše vien tik Linux OS naudojančių kompiuterių yra beveik 89%. Nuo 98-ųjų, kai šiame tope pasirodė pirmasis linuksas, tas procentas tiktai auga.
• Serveriai. Pagal IDC, linuksai užima virš 13% rinkos (pagal pajamas, ne vienetus), UNIX ─ 36%, Windows ─ 35%. Skaičiuojant vienetais, linuksų dalis būtų daug didesnė.
• Mažieji kompiuteriai. Netbook-ai su linuksu užima apie 30% rinkos, o dar yra delninukai, planšetiniai ir kitokie mažo galingumo kompiuteriai. Ir ši rinka plečiasi kitų kompiuterių sąskaita.
• Protofonai. Anot Gartner, čia linuksas užima virš 8% rinkos, nuo Windows atsilikdamas maždaug keturiais punktais. Šiais ir kitais metais ta dalis turėtu pastebimai pakilti Android OS dėka.
• Specializuoti (embedded) kompiuteriai. Tarp specializuotų kompiuterių linuksas užima apie 50% rinkos. „Protingų“ prietaisų, pradedant nuo routerių ir baigiant šaldytuvais ir dulkių siurbliais-robotais, namuose daugėja. O kur dar staklės ir automobiliai, jie taip pat turi kompiuterius, kuriems reikia operacinės sistemos.

Skaičiuodami kiek rinkos užima linuksas, turime nepamiršti ir kitų kompiuterių. Asmeniniai kompiuteriai (desktop+laptop), bendrai paėmus, užima nelabai didelę dalį nuo visų kompiuterių. Įvairūs nešiojami, kišeniniai ir kitokie ant stalo nestovintys kompiuteriai plinta sparčiai ir stumia lauk desktop-us. Nežinau kaip įvertinti bendrą linuksų kiekį visuose kompiuteriuose, bet tas kiekis tikrai didesnis negu vienas procentas. Daug didesnis.

RedHat kompanija, kurios verslas priklauso nuo atviro kodo OS platinimo ir palaikymo, pirmą 2009 metų ketvirtį paaugo 11% lyginant su praeitų metų pirmuoju ketvirčiu. Paskelbus finansinę ataskaitą, RedHat akcijos pakilo 2,5 procentais.

Kaip ir prognozavo ekspertai, atviro kodo verslo modelis krizės sąlygomis turi akivaizdų pranašumą prieš tradicinį IT verslą ─ net toks „nepajudinamas monolitas“ kaip M$ atleidinėja darbuotojus, kad sušvelnintų krizės padarinius.

Pasibaigus krizei, RedHat bus smarkiai sustiprėjęs. Verta investuoti.

Autorinių teisių gynėjai autorines teises pavertė plėšikavimo įrankiu. Dabar vieni piratauja, kiti plėšikauja.

Visus juos į kartuves. Tik autorius palikite, jie niekuo dėti. Tegu gyvena ir dauginasi.

Tarkim (grynai teoriškai), kad linukso naudojimas sumažina įmonės IT ūkio išlaidas (TCO) lygiai per pusę. O dabar įsivaizduokim tokią visiškai nerealią situaciją, kad verslas išmetė Windows ir visi kaip vienas ėmė naudoti Linux.

Kas patirs nuostolius?

IT verslo sektoriaus pajamos sumažės lygiai per pusę. Ar verslininkai panorės tokių permainų? Net jei kompiuterių pardavėjai tiksliai žinotu, kad Lietuvos verslui bendrai paėmus tai bus naudinga, jie vis vien siūlys tai kas duoda garantuotai didesnes pajamas. Nesvarbu, kad klientas sutaupytu perėjęs prie Linux, IT sektorius vis vien seks pasakas apie geresnį Windows TCO. Nes taip pelningiau…

Iš linuksoido enciklopedijos: M$ Windows labiausiai paplitęs kompiuterių kirminas. Jis veiksmingai platinamas socialinės inžinerijos būdu (tai dabar madinga vadinti „virusiniu marketingu“). Kaip ir visi kiti kirminai, jis stengiasi užimti visus jam prieinamus kompiuterio resursus. Laimei, naujos jo versijos pasirodo labai retai, todėl kompiuterių gamintojai spėja neutralizuoti jo „rajumą“ pagamindami galingesnius kompiuterius nei kirminas įstengia „apžioti“. Šiuo metu keikiamiausia kirmino versija turi kodinį pavadinimą „Vista“.

nežinau.lt pasigyrė, kad su dviem monitoriais darbas vyksta greičiau. Nors nenaudoju daug informacijos ir naudos man nebus labai daug, nutariau išbandyti. Rezultatas ─ šis įrašas rašomas viename ekrane, o Konqueror su papildoma informacija ─ kitame ekrane. Patogu. Anksčiau, kad nepersijunginėti tarp programų, sumažintą tekstų redaktoriaus langą priverstinai laikydavau virš kitų langų (kont.meniu > Papildomai > Laikyti virš kitų).

Nuo ko pradėsim? Nuo skundo, kad grafinės „Sistemos nustatymo“ priemonės pripažįsta tik vaizdo dubliavimą antrame monitoriuje (kodėl taip gaunasi rašiau čia), po to skaičiuosim. Principas toks, kad reikia išplėsti virtualią darbastalio erdvę per dviejų monitorių plotį ar aukštį. Mano pagrindinio monitoriaus (laptope) didžiausias dydis 1024×768, o senutis 15” VGA gali rodyti iki 1280×1024, bet jį statysiu tolėliau, smulkaus teksto neįžiūrėsiu, todėl pasirinksiu 800×600 arba 1024×768.

Monitorius išdėstau vieną šalia kito, turėsiu sudėti pločius ir palikti didesniojo aukštį. Sudedu 1024+1024, nes planuoju antrąjį monitorių perjunginėti tarp 800×600 ir 1024×768. Gaunu 2048×768. Mano skaičiavimai baigti. Pastaba: Intel grafinės plokštės riboja galimą virtualaus ekrano dydį iki 2048×2048.

Sekantis žingsnis, lendam į komandinę eilutę :) ir pataisom xorg.conf. Prieš taisant, nepamirštu atsargumo, įvykdau šią komandą:

sudo cp /etc/X11/xorg.conf /etc/X11/xorg.conf.veikianti.kopija

Dabar galiu taisyti nesibaimindamas. Papildau failą SubSection eilutėmis:

Section "Screen"
... (čia kažkas parašyta, tegul lieka) ...
SubSection "Display"
Modes "1024x768" "1024x768"
Virtual 2048 768
EndSubSection
EndSection

Perkraunu X-us (ctrl+alt+backspace). Beliko paleisti xrandr komandą. Jai bus reikalingi argumentai, dydžius jau žinom, bet dar turiu sužinoti, kaip X-uose vadinasi mano monitoriai. Galimi variantai yra šie:

Intel
• LVDS: laptop-o monitorius
• TMDS-1: išorinė DVI jungtis
• VGA: išorinė VGA jungtis
• TV: išorinė TV išvestis

ATI
• LVDS: laptop-o monitorius
• DVI-0: pirma išorinė DVI jungtis
• DVI-1: antra išorinė DVI jungtis (jei yra)
• VGA-0: pirma išorinė VGA jungtis
• VGA-1: antra išorinė VGA jungtis (jei yra)
• S-video jungtis

Nvidia
• LVDS: laptop-o monitorius
• DVI0: pirma išorinė DVI jungtis
• DVI1: antra išorinė DVI jungtis (jei yra)

Kad tiksliai žinoti kaip yra pas mane, paleidžiu komandą xrandr be argumentų. Aišku, randu LVDS ir VGA-0. Dabar turiu visą būtiną informaciją ir galiu aktyvuoti antrąjį monitorių:

xrandr --output LVDS --mode 1024x768 --output VGA-0 --mode 800x600 --right-of LVDS

Čia --right-of reiškia, kad antrasis monitorius stovės dešiniau. Kiti galimi variantai ─ --left-of, --above, --below, --same-as. Paskutinysis tiesiog dubliuoja vaizdą, kitų reikšmes su žodynu išsiverskit patys. Kad pakeisti antrojo monitoriaus vaizdo dydį, vietoj 800×600 tiesiog rašau 1024×768 ir įvykdau komandą.

O kaip su gamtos tausojimu ar elektros taupymu? Lengvai. Vykdau sekančią komandą:

xrandr --output LVDS --mode 1024x768 --output VGA-0 --off

Viskas, antras monitorius gesta, atverti langai keliauja į pirmąjį.

Ką dar patobulinti?

• Jei komandas perkelti į skriptus ir juos pasidėti lengvai pele pasiekiamoje vietoje, su monitorių junginėjimu susitvarkys net valstybės virėja.
• Pridėjus papildomą darbinę erdvę, galima bus antrame ekrane pasikeisti fono paveiksliuką ir jame susikrauti visus plazmoidus. Patogu, nes pirmajame plazmoidus nuolat uždengia koks nors langas.

O su trečiu monitorium, jei tik yra noras, burkit patys. Papildomos informacijos ieškokit čia ir žinoma, man xrand puslapiuose.