Dmitrijus Popovas, nepriklausomas IT rašytojas, palygino du OpenXML-ODF keitiklius. Vienas jų sukurtas Microsoft kompanijoje, kitas Novell.

Nė vienas iš šių priedų neparodė puikių rezultatų. Konvertuoti dokumentai turėjo klaidų. Šis palyginimas buvo palankus M$ keitikliui, jis dirbo stabiliau, greičiau ir gautas rezultatas buvo kiek geresnis. Visdėlto autorius pažymi, kad tas skirtumas dar nereiškia, kad OpenXML keitiklis Word-ui yra geriausias pasirinkimas.

[linux.com]

Linusas Torvaldas (Linus Torvalds) vėl pasisakė apie sekančią atvirojo kodo licenziją ir kodėl jis jai nepritaria. [InformationWeek]

Jis patvirtino savo ankstesnius pasisakymus prieš GPL v3, kuri jo nuomone riboja atvirojo kodo programinės įrangos naudojimo laisvę. Linusą nuvilia tai, kad licenzijos kūrėjai paprasčiausiai kovoja su savo politiniais oponentais vietoj to kad tiesiog dirbti nekonfrontuojant su komercinės PĮ gamintojais.

Open Sound System (OSS) daugiaplatformė audio sistema pateikianti valdiklius daugeliui profesionalių audio įtaisų turinti API kuri suteikia galimybę lengvai perkompiliuoti programas bet kurioje palaikomoje operacinėje sistemoje. (toks pristatymas tinklalapyje opensound.com)

Kas naujo:

  • palaiko Linux, Solaris, FreeBSD, SCO OSR6 ir UnixWare
  • tarball paketas Linux-ui
  • pridėtas Flash9 palaikymas Linux-e
  • naujas audio variklis suderinamas su ankstesnėmis versijomis
  • …ir kt.

OSS dabar laisvas asmeniniam naudojimui.

Ištrauka iš phoronix.com straipsnio: „Debian naudojamas jau daugiau nei dešimt metų, Gentoo penkerius o Mandrake apie devynerius metus. Mažiau nei per tris gyvavimo metus, Ubuntu patraukė dėmesį ir sulaukė daug įvairių atsiliepimų. Iš kur toks dėmesys? Straipsnis vaizdžiai parodo visą Ubuntu istoriją ir bando atsakyti į klausimą, kaip ši Linux distribucija per tokį trumpą laiką iškilo taip greitai.“

Osram sukūrė ryškiausia šiuo metu šviesos šaltinį, kuris savo šviesumu prilygdamas 85 W įprastai kaitrinei lemputei reikalauja apie 13 vatų energijos.

Toks Ostar Lighting šviesdiodis nesunkiai galėtu pakeisti kaitrines ir halogenines lemputes. Ir netgi, savo ilgaamžiškumu, galėtu konkuruoti su liuminescencinėmis lempomis. Tik kol kas dar jų negamina. Osram šviesdiodį rinkai žada pateikti šią vasarą. Na o kol iniciatyvūs verslininkai pavers tai plataus vartojimo preke, praeis metai ar daugiau. [membrana.ru]

KDE komanda, po neilgų diskusijų sudarė KDE 4.0 išleidimo grafiką. Taigi, pagal planą naujausia šios grafinės aplinkos versija turėtu pasirodyti šių metų spalio 23-ą dieną. Iki to laiko dar bus kelios alfa versijos ir pora „kandidatinių“ versijų.
[gmane.org]

Stambios JAV kompanijos ir valdžios institucijos, kaip susimokiusios, viena po kitos praneša nediegsiančios Windows Vista.

Pirmieji pasireiškė IT ekspertai dar prieš pasirodant Vista‘i rinkoje. Jie vienbalsiai patarinėja palaukti ServisPack 2, kas nelabai stebina prisiminus ankstesnių Windows versijų išleidimo patirtį. Bet nauja yra tai, kad stambios kompanijos pasiskelbia nenaudosiančios naujausio M$ kūrinio.

Viena iš tokio sprendimo priežasčių ─ suderinamumo problemos dėl kurių naujos OS diegimas dešimtyse tūkstančių kompiuterių tampa neįmanomas. Dar daugiau, kai kurios korporacijos net nesiruošia suteikti prisijungimo teisių kompiuteriams su Vista prie didelio vietinio tinklo. Kadangi korporacijos prieš atnaujindamos rimtai įvertina visas grėsmes, atlieka kruopštų testavimą, reikia manyti, kad tai bus svarbus signalas kitoms firmoms dar nepriėmusioms sprendimų.

Kita priežastimi gali būti svarbių verslui technologinių naujovių nebuvimas. Visus Vistos laukimo metus IT apžvalgininkai vieną po kitos pranešdavo „naujienas“ apie išnykstančias technines inovacijas iš M$ kuriamo produkto. Galiausiai visi pamatė, kad iš visų pažadų liko tik graži Aero aplinka ir atseit „nuo nulio“ perrašytas OS branduolys (hakeriai pastebėjo, kad vistoj liko dauguma senų skylių buvusių ankstesnėse versijose). Verslui to maža, nėra rimtos priežasties pakeisti OS.

Vis dėl to laikas eina, kompiuterinė įranga sensta ir JAV korporacijos bus priverstos pasirinkti kokią operacinę sistemą naudoti. Ir panašu, kad jie rimtai svarsto galimybę savo kompiuteriuose naudoti Linux. Be abejo, tokį sprendimą priimant reikia įvertinti daug svarbių faktorių, tam prireiks laiko. Bet jau dabar kai kas prognozuoja, kad 2008 metais bus daug pranešimų iš stambių korporacijų apie sprendimą vienaip ar kitaip naudoti atviro kodo programinę įrangą.

Palauksim, pamatysim…