Netikėtas išvadas padarė Belgijos Liège universiteto matematikai tyrinėjantys nuomonės formavimosi bendruomenėje modelius. Pasirodo, kad vieningai nuomonei pasiekti lemiamą įtaką turi bendravimo lygis tarp skirtingų grupių.
Belgijos mokslininkai tyrinėjo kokiu būdu pasirenkama viena iš dviejų prieštaraujančių nuomonių socialiniuose tinkluose. Jie pirmiausia grupę suskaldė į dvi vieną nuo kitos izoliuotas grupes ir kiekvienam nariui atsitiktine tvarka priskyrė po vieną iš dviejų skirtingų nuomonių. Tada stebėjo kaip tos nuomonės kinta bendravimo eigoje lyginant su „daugumos taisykle“. Pagal šią taisyklę žmogus turėtu palaipsniui priimti daugumos nuomonę. Kaip ir buvo tikėtasi, kiekvienoje iš dviejų grupių visi jų nariai greitai sutardavo dėl vienos nuomonės atmesdami antrąją.
Po to, palaipsniui, tarp tų nepriklausomų grupių mokslininkai pradėjo didinti kontaktų skaičių. Bet priešingai nei buvo laukta, nieko neįvyko. Jei nuomonės grupėse buvo skirtingos, kiekviena iš jų atkakliai laikėsi savo nuomonės. Ir tik tada, kai kontaktų skaičius perkopė tam tikrą lygį, viena grupė netikėtai imdavo viršų ir pakeisdavo kitos nuomonę. Stebina tai, kokia plona riba yra tarp radikalios nuomonių permainos, vos kelių kontaktų pokytis iš esmės keičia padėtį.
Šis palyginti paprastas modeliavimas parodo kodėl šimtmečiais, vienoje teritorijoje gyvenantys žmonės gali kalbėti skirtingomis kalbomis ir kodėl radikaliai nusiteikusios grupuotės formuojasi neįtikėtinai greitai, vietoj lėto formavimosi ilgus metus. Be to, modeliavimas parodo, kad nedidelių bendruomenių egzistavimas (Apple) gali būti labai trapus. Tereikia mažytės permainos, kad nuo MacOS visi persėstu prie Windows.
Be abejo, klausimas, kaip tiksliai modelis atspindi tikrovę lieka atviras. Mokslininkų planuose patyrinėti sudėtingesnius modelius, kurie nebus apriboti tik dviem nuomonėm ir griežta daugumos taisykle. Ir jeigu išliks „slenkstinis“ nuomonių keitimo efektas, jų rekomendacijas galima bus taikyti praktikoje.
(Mano pastebėjimai. Realiame gyvenime visada yra žmonių, kurie iš principo eina prieš kitus. Antraip nuomonių įvairovė būtu labai retas dalykas. „Religinis fanatizmas“ padeda mažai grupei atsiriboti nuo „bandos“ peršamų „vertybių“. Ir įdomi mintis, mažuma gali imtis partizaninės taktikos: atskirti nuo daugumos mažesnę už savo grupę, pakeisti jos nuomonę, tada jau atskirti kiek didesnę grupę … :-)
