visko po truputį

Kodėl firmoms nerūpi laisvos programos?

2007-06-09, kiras

Visi žinom, kad viena kompanija dominuoja programinės įrangos rinkoje. Taip pat žinom, kad siūlyti firmoms laisvas programas bergždžias reikalas. Visi lyg sutarę ignoruoja sveiką protą ─ rizikuoja nelegaliai naudodami komercinę PĮ arba moka didelius pinigus už ją nors teišnaudoja 5% galimybių kokių galima rasti nevienoje laisvoje programoje. Ar kada nors susimastėte, kodėl firmų sprendimai iš pažiūros tokie iracionalūs? Ar norėjote esamą padėtį pakeisti?

Kas firmose nusprendžia, kokią PĮ naudoti?

Nereikia manyti, kad su IT susijusius sprendimus firmose siūlo patys išmintingiausi darbuotojai arba jų vadovai. Ne, tam yra priimami specialistai:

  1. Vadovams pataria toje firmoje dirbantys specialistai, arba
  2. Samdomos IT paslaugų firmos pateikia iš anksto paruoštus sprendimus.

Kartais vadovai-savininkai patys išmano IT ir patys planuoja IT ūkio plėtrą, kartais jiems pataria pažįstami. Svarbi išvada: IT naudojimo ir plėtros klausimus sprendžia maža grupelė žmonių, kuriai mažai rūpi ideologija ar pačios firmos finansiniai rodikliai.

Kokie motyvai nulemia šių žmonių siūlymus?

(1-u) atveju pagrindiniai motyvai ─ reikiamos pastangos, turimos žinios ir galima rizika. IT darbuotojų atlyginimai nepriklauso nuo pasirinktos PĮ ar OS, bet darbo sąnaudos gali smarkai skirtis. Ir tos sąnaudos priklauso ne nuo programų tobulumo, o nuo asmeninės patirties. Kad įdiegti jiems nepažįstamas sistemas reikia pastangų ir naujų žinių. Kurkas lengviau likti prie senos, gerai žinomos programinės įrangos. Be to, gedimo atveju visada galima pasiteisinti: „kaltas BG“.

(2-u) atveju pagrindiniai motyvai ─ pajamos ir sąnaudos. Tik ne firmos vartotojos o IT paslaugų teikėjo. Paslaugas teikiančios firmos pajamos ir pelnas didėja siūlant komercines programas nes PĮ pardavėjai jiems palieka komisinius, kurie akivaizdžiai didesni esant didesnei sumai. Vėlgi, nežinoma PĮ reikalaus didesnių sąnaudų ir bus didesnė rizika susidurti su nežinomom problemom. Todėl paslaugų teikėjai siūlo standartinius ir visiems žinomus sprendimus. Jų atsakymas į klausimą „ką patartumėt?“ būna žaibiškas ir be kompromisinis.

Priimamus sprendimus taip pat lemia vadovo prioritetai, patirtis ir įsitikinimai. Dažnai PĮ pasirinkimas yra antraeilių, nesvarbių darbų sąraše. Verslo sėkmę lemia ne programinė įranga, ji tėra pagalbinis įrankis. Kad vadovas pasirinktų laisvas programas jis turi bent prijausti šiam judėjimui. Tokių mažuma.

Antra išvada: siūlant programinę įrangą pagrindinis motyvas ─ asmeninė nauda. Žmonės instinktyviai priešinasi bet kokioms permainoms, kurios neduoda asmeninės naudos.

Kokie galimi žingsniai?

  • Darau taip kaip dauguma.“ Neišsišokti ─ pagrindinė minios taisyklė. Priešintis miniai išdrįsta mažai žmonių.
  • Mane to išmokė mokykla / universitetas.“ Kam mokytis dar kažko, jei jau gavau žinias, kurios yra paklausios?

Prieš daugumą nepapūsi, jei minia nusprendė taip ir bus. Priešintis miniai reikia daug pastangų. Bandymas tiesiogiai įtakoti esamų IT darbuotojų sprendimus taip pat neduos rezultatų ─ jie priklausomis nuo „taip pas mus / visur priimta“. Bet mokymo procesą įtakoti galima ir tai daug lengviau: dėstytojų skaičius ribotas.

Norint realiai ką nors pakeisti, geriausias taikinys universitetų dėstytojai ir jų naudojamos mokymo programos. Pedagoginis universitetas ruošia informatikos mokytojus, kurie mokys vaikus. Technologinis universitetas ruošia inžinierius, kurie dirbs IT paslaugų įmonėse. Be abejo, tai ilgas procesas duosiantis vaisius tik po 5-10 metų.

Kitas žingsnis, laisvų programų gerbėjams patiems steigti IT paslaugų firmas ir aktyviai siūlyti laisvas programas. Paslaugas teikiančios firmos sąmoningai periminėja į savas rankas klientų IT ūkio valdymą, todėl paslaugų teikėjo nusistatymas laisvos PĮ atžvilgiu, gali nulemti daugumos jos klientų priimamus sprendimus. Žinoma, čia taip pat nebus greitų rezultatų. Norint padaryti juntamą įtaką, reikia ne tik atsilaikyti konkurencinėje kovoje, bet ir užimti pastebimą rinkos dalį.

Apibendrinimas

Laisvos PĮ entuziastų yra ne daug, tokiom mažomis pajėgomis „spaudimas visu frontu“ yra neefektyvus. Minia mūsų beveik nepastebi. O įvertinus padarytas išvadas, kad tik maža grupelė žmonių siūlo su IT susijusius sprendimus ir jų rūpestis toli gražu ne altruistinis, minios nuomonė gali neturėti jokios įtakos firmose naudojamai programinei įrangai.
Nukreipus visas pastangas į naujos kartos specialistų paruošimą ir užimant vietas iš kur atkeliauja patarimai dėl priimamų sprendimų, galima pasiekti daug juntamesnių rezultatų. Nors procesas gali būti ilgas, bet palikus viską savieigai, vienos firmos dominavimo pabaigos reiktų laukti dar ilgiau.

Pateikiau savą esamos situacijos vertinimą. Ar jis teisingas, ar norite ką nors daryti, spręskite patys.

2 komentarai

 

# kiras

Manau viena esminių priežasčių – kad beveik nėra IT aptarnaujančių kompanijų, norinčių užimti Linux ir OSS nišą. Kol kas per didelė rizika likti vienam su savo IT problemomis.

[]

 

# kiras

IT firmos elgiasi pragmatiškai ─ didžiausias pelnas mažiausiomis pastangomis. Kai klientas prašo išspręsti konkrečias problemas, IT firmos jau turi paruoštus sprendimus, t.y. M$ IIS, M$ Project, M$SQL ir t.t. Klientas net nesužino apie alternatyvas, net jei jam jos pats tas.

Jei IT firmos turėtu iš anksto paruoštus linuksinius sprendimus (ta prasme, kad jų diegimas neatrodytu rizikingas), kaip alternatyvą jie tikrai jų neatsisakytu pasiūlyti, jei tik reikėtu išlaikyti brangių produktų nenorintį pirkti klientą.

[]

 

# kiras

Manau pagrindinis dalykas, stabdantis GNU/Linux plitimą yra klaidinga žmonių nuomonė. Daugelis nežino kas yra GNU/Linux, o kas yra kažką girdėję, galvoja, kad tai kažkas labai baisaus ir pritaikyta tik labai patyrusiems naudotojams.

Reikia bandyti kaip nors apšviesti žmones ir parodyti jiems, kad GNU/Linux yra patogus ir paprastas, o juo naudotis galima be jokių apribojimų ar suvaržymų.

[]

 

# adminas

„tiesiai arčiau, aplinkui greičiau“

jei užsiimsi visų žmonių švietimu – užsiknisi ir nieko nepasieksi

[]

 

# kiras

Idėja labai gera, gera net ne tas žodis :) Neįsivaizduoju, kokie argumentai tų, kuriems mokamos bet pažįstamos programos yra besąlygiškai geriau už truputį įdėtų pastangų ir po to galimybę visą laiką naudotis nemokamomis. Pati turiu užsibrėžusi tikslą greitu laiku jei ne pereiti, tai bent pabandyti, kas tai per daiktas – linux, bet vis atidėlioju, nes kas neažįstama – atrodo neįveikiama.

[]

 

# adminas

Atidėlioti linux diegimo neverta. Diegdama gali nurodyti, kad paliktu windowsus. Vėliau, įjungdama kompą galėsi pasirinkti kurią OS paleisti.

Taigi, atidėlioti diegimo nėra prasmės. O ar naudosies ar tik eksperimentuosi – kitas klausimas.

[]

 

# kiras

Žmonėms visai nusispjauti visokius GNU – svabu, kad nemokama. Arba mokama, bet su palaikymu. Įsivaizduokite, sugedo mūsų formoje programinė įranga. E. laiškas,skambutis į tą firmą, atsakymas gaumnamas po poros valandų. Jei reikia – ir specialistas atvažiuoja. Kol nebus kažko panašaus su atviruoju kodu – į firmas neprasiskvebsi.Vienintelio tikrai nesuprantu – kodėl firmos naudoja MS Office ten, ur visiškai pakaktų Abiword, OpenOfficeor, Gimp ir pan….

[]

Rašykit komentarą

Galit naudoti šiuos tagus: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <blockquote cite=""> <code> <em> <strong>