Netikėtas išvadas padarė Belgijos Liège universiteto matematikai tyrinėjantys nuomonės formavimosi bendruomenėje modelius. Pasirodo, kad vieningai nuomonei pasiekti lemiamą įtaką turi bendravimo lygis tarp skirtingų grupių.
Belgijos mokslininkai tyrinėjo kokiu būdu pasirenkama viena iš dviejų prieštaraujančių nuomonių socialiniuose tinkluose. Jie pirmiausia grupę suskaldė į dvi vieną nuo kitos izoliuotas grupes ir kiekvienam nariui atsitiktine tvarka priskyrė po vieną iš dviejų skirtingų nuomonių. Tada stebėjo kaip tos nuomonės kinta bendravimo eigoje lyginant su „daugumos taisykle“. Pagal šią taisyklę žmogus turėtu palaipsniui priimti daugumos nuomonę. Kaip ir buvo tikėtasi, kiekvienoje iš dviejų grupių visi jų nariai greitai sutardavo dėl vienos nuomonės atmesdami antrąją.
Po to, palaipsniui, tarp tų nepriklausomų grupių mokslininkai pradėjo didinti kontaktų skaičių. Bet priešingai nei buvo laukta, nieko neįvyko. Jei nuomonės grupėse buvo skirtingos, kiekviena iš jų atkakliai laikėsi savo nuomonės. Ir tik tada, kai kontaktų skaičius perkopė tam tikrą lygį, viena grupė netikėtai imdavo viršų ir pakeisdavo kitos nuomonę. Stebina tai, kokia plona riba yra tarp radikalios nuomonių permainos, vos kelių kontaktų pokytis iš esmės keičia padėtį.
Šis palyginti paprastas modeliavimas parodo kodėl šimtmečiais, vienoje teritorijoje gyvenantys žmonės gali kalbėti skirtingomis kalbomis ir kodėl radikaliai nusiteikusios grupuotės formuojasi neįtikėtinai greitai, vietoj lėto formavimosi ilgus metus. Be to, modeliavimas parodo, kad nedidelių bendruomenių egzistavimas (Apple) gali būti labai trapus. Tereikia mažytės permainos, kad nuo MacOS visi persėstu prie Windows.
Be abejo, klausimas, kaip tiksliai modelis atspindi tikrovę lieka atviras. Mokslininkų planuose patyrinėti sudėtingesnius modelius, kurie nebus apriboti tik dviem nuomonėm ir griežta daugumos taisykle. Ir jeigu išliks „slenkstinis“ nuomonių keitimo efektas, jų rekomendacijas galima bus taikyti praktikoje.
(Mano pastebėjimai. Realiame gyvenime visada yra žmonių, kurie iš principo eina prieš kitus. Antraip nuomonių įvairovė būtu labai retas dalykas. „Religinis fanatizmas“ padeda mažai grupei atsiriboti nuo „bandos“ peršamų „vertybių“. Ir įdomi mintis, mažuma gali imtis partizaninės taktikos: atskirti nuo daugumos mažesnę už savo grupę, pakeisti jos nuomonę, tada jau atskirti kiek didesnę grupę … :-)
Kodėl verta rinktis Linux ir atvirojo kodo programinę įrangą?
2007-03-27, kiras
„Kad lengviau būtų įsivaizduoti atviro kodo programinės įrangos pranašumus ir komercinės programinės įrangos absurdiškumą, palyginkime programinę įrangą su maisto gaminimo receptu. Receptas tai instrukcijų ir nurodymų rinkinys kaip iš maisto produktų gauti patiekalą. Su programomis yra lygiai taip pat, jos tėra instrukcijų rinkinys kaip iš vienų duomenų gauti kitus. Dabar pabandykite įsivaizduoti pasaulį, kuriame negalima į paprastą sriubą dėti prieskonių, keisti jos sudėtį.“
Stambios JAV kompanijos ir valdžios institucijos, kaip susimokiusios, viena po kitos praneša nediegsiančios Windows Vista.
Pirmieji pasireiškė IT ekspertai dar prieš pasirodant Vista‘i rinkoje. Jie vienbalsiai patarinėja palaukti ServisPack 2, kas nelabai stebina prisiminus ankstesnių Windows versijų išleidimo patirtį. Bet nauja yra tai, kad stambios kompanijos pasiskelbia nenaudosiančios naujausio M$ kūrinio.
Viena iš tokio sprendimo priežasčių ─ suderinamumo problemos dėl kurių naujos OS diegimas dešimtyse tūkstančių kompiuterių tampa neįmanomas. Dar daugiau, kai kurios korporacijos net nesiruošia suteikti prisijungimo teisių kompiuteriams su Vista prie didelio vietinio tinklo. Kadangi korporacijos prieš atnaujindamos PĮ rimtai įvertina visas grėsmes, atlieka kruopštų testavimą, reikia manyti, kad tai bus svarbus signalas kitoms firmoms dar nepriėmusioms sprendimų.
Kita priežastimi gali būti svarbių verslui technologinių naujovių nebuvimas. Visus Vistos laukimo metus IT apžvalgininkai vieną po kitos pranešdavo „naujienas“ apie išnykstančias technines inovacijas iš M$ kuriamo produkto. Galiausiai visi pamatė, kad iš visų pažadų liko tik graži Aero aplinka ir atseit „nuo nulio“ perrašytas OS branduolys (hakeriai pastebėjo, kad vistoj liko dauguma senų skylių buvusių ankstesnėse versijose). Verslui to maža, nėra rimtos priežasties pakeisti OS.
Vis dėl to laikas eina, kompiuterinė įranga sensta ir JAV korporacijos bus priverstos pasirinkti kokią operacinę sistemą naudoti. Ir panašu, kad jie rimtai svarsto galimybę savo kompiuteriuose naudoti Linux. Be abejo, tokį sprendimą priimant reikia įvertinti daug svarbių faktorių, tam prireiks laiko. Bet jau dabar kai kas prognozuoja, kad 2008 metais bus daug pranešimų iš stambių korporacijų apie sprendimą vienaip ar kitaip naudoti atviro kodo programinę įrangą.
Palauksim, pamatysim…
