Iš pradžių tai tebuvo eilinis distributyvo pasibandymas. Turiu eksperimentams atskirą skirsnį, jame retsykiais išbandau ką nors naujo. Pabandžiau ir nedelsiant persikrausčiau. Arch akivaizdžiai geriau už Ubuntu.

Pirmas dalykas kuris krito į akis ─ nestabdantis interfeisas. Kubuntu į bet kokį paspaudimą reaguodavo vangiai. Nežinau kodėl taip prastai veikia, neieškojau priežasčių, tiesiog buvau su tuo susitaikęs. Prieš tai išbandžiau Fedorą ir OpenSuse, kurie nė neužsiminė jog gali būti kitaip. O Arch maloniai nustebino. Pabandžiau įjungti grafinius efektus ir iškarto nusprendžiau, kad jie man reikalingi. Grafiniai efektai su Kubuntu stabdė tiek, kad per tuos trūkčiojimus nesimatė jokios jų naudojimo prasmės.

Kita maloni smulkmena ─ naujesnės programų versijos, įskaitant ir patį Linux. Praktinės naudos tai neturi, tiesiog yra kažkoks primityvus troškimas turėti viską kas naujausia. Nežinau, gal tas troškimas dar iš tų laikų, kai PĮ atkeliaudavo kompaktuose su užrašu „Сборник самых новейших программ“, apie piratavimą dar niekas nekalbėjo o „naujausia versija“ iš tikro reiškė geriau veikiančią ir daugiau naudingų savybių turinčią programa?

Pats Arch distributyvas visada yra pačios naujausios versijos. Dauguma distributyvų turi savo gyvenimo ciklą. Jie verčia tave laukti „naujausios versijos“. Man tai atrodo keista savybė. Kam to reikia, kai naujausią programos versiją į rinkinį įtraukti galima tą pačią minutę, kai tik ji patikrinama? Canonical netgi bando su Debian kūrėjais suderinti naujų versijų išleidimo datas. Naujos versijos laukimas yra erzinantis dalykas ir naudingas tik komercinių programų kūrėjams, kuriems gyvybiškai būtina, kad lemingai pultu pirkti šviežiai iškeptą OS.

Jeigu jus sudominau ir jau taikotės migruoti, truputį stabtelkit ir įvertinkit savo galimybes. Su Arch jums prireiks minimalių komandinės eilutės žinių ir supratimo kam skirtas /etc/ katalogas. Tai nėra kažkas sunkaus ir neįveikiamo, Arch daug paprasčiau už Gentoo. Atlikę visus pradedantiesiems paruoštus veiksmus jūs be vargo tapsit Arch vartotojais. Tiesiog joje nerasit jokio „next next next OK“ derinio. Arch principas ─ viskas turi būti padaryta kuo paprasčiau, be programinių „ramentų“. Viską turėsit atlikti patys, savo rankomis. Nes visokios programos skirtos „supaprastinti“ vartotojo gyvenimą, jį tik dar labiau supainioja.

Netikėtas posūkis operacinių sistemų rinkoje, mažytė revoliucija. Visi blogeriai tik apie tai ir terašo. Tokios OS nuo gūglo niekas nelaukė, aš taip pat maniau, kad tai ne Google daržas ir ji čia nelys. O numatyti, kad taip nutiks buvo įmanoma.

Po to kai netbukų gamintojai ėmė svarstyti kaip čia pritaikius Android-ą savo kompiuteriams, kai tapo aišku, kad yra garantuota paklausa „lengvai“ operacinei sistemai, nepasinaudoti tokia galimybe tiesiog būtų buvę kvaila. Tuo labiau, kad dėl „atviro kodo“ privalumų bei pasiruošus „dirvą“ su Web-inėmis programomis, pasiūlyti rinkai naują OS labai lengva.

Iš linuksinių distribucijų aktyviausiai į netbukų rinką lenda Canonical su Ubuntu. Jiems būtinai reikia rimto konkurento-bendražygio. Konkurento, nes neturint su kuo save lyginti galima greit į pievas iškeliaut. Stipraus bendražygio, nes Canonical viena pati nepakankamai stipri konkuruoti su M$. Kad linuksai atrodytų solidžiau pirkėjų akyse, juos turi siūlyti kelios kompanijos.

Google Inc. stipri, visiems pažįstama kompanija. Ji pajėgi tiesiogiai konkuruoti su M$ jos pačios teritorijoje ir esu visiškai įsitikinęs, kad jai seksis kur kas geriau nei M$-sui su paieškos varikliu.

Papildyta 15:10 ─ paskaičiau vienotokio „Chrome OS – atsakymas į Bing?“, toptelėjo mintis, kad Google tiesiog neturėjo kitos išeities, privalėjo kurti Chrome OS. Jei nedarytu nieko, netbukų gamintojai bandydami pritaikyti Android-ą sau, sužlugdytu gūglo pastangas įsitvirtinti smartfonų rinkoje, t.y. Android-as būtų vertinamas kaip netbukų OS, smartfonai nueitų į antrą planą.

Nelygu kaip skaičiuosit. Pamenat nuvalkiotą anekdotą apie „melą, įžūlų melą ir statistiką“? Tai va, tas „1%“ reiškia, kad linuksai šitiek užima tik desktop-ų rinkos. Nieko daugiau. M$ Windows dominuoja šioje rinkoje, bet tik šioje. O be desktop-ų yra dar keli kompiuterių rinkos segmentai:

  • Superkompiuteriai. Top500 sąraše vien tik Linux OS naudojančių kompiuterių yra beveik 89%. Nuo 98-ųjų, kai šiame tope pasirodė pirmasis linuksas, tas procentas tiktai auga.
  • Serveriai. Pagal IDC, linuksai užima virš 13% rinkos (pagal pajamas, ne vienetus), UNIX ─ 36%, Windows ─ 35%. Skaičiuojant vienetais, linuksų dalis būtų daug didesnė.
  • Mažieji kompiuteriai. Netbook-ai su linuksu užima apie 30% rinkos, o dar yra delninukai, planšetiniai ir kitokie mažo galingumo kompiuteriai. Ir ši rinka plečiasi kitų kompiuterių sąskaita.
  • Protofonai. Anot Gartner, čia linuksas užima virš 8% rinkos, nuo Windows atsilikdamas maždaug keturiais punktais. Šiais ir kitais metais ta dalis turėtu pastebimai pakilti Android OS dėka.
  • Specializuoti (embedded) kompiuteriai. Tarp specializuotų kompiuterių linuksas užima apie 50% rinkos. „Protingų“ prietaisų, pradedant nuo routerių ir baigiant šaldytuvais ir dulkių siurbliais-robotais, namuose daugėja. O kur dar staklės ir automobiliai, jie taip pat turi kompiuterius, kuriems reikia operacinės sistemos.

Skaičiuodami kiek rinkos užima linuksas, turime nepamiršti ir kitų kompiuterių. Asmeniniai kompiuteriai (desktop+laptop), bendrai paėmus, užima nelabai didelę dalį nuo visų kompiuterių. Įvairūs nešiojami, kišeniniai ir kitokie ant stalo nestovintys kompiuteriai plinta sparčiai ir stumia lauk desktop-us. Nežinau kaip įvertinti bendrą linuksų kiekį visuose kompiuteriuose, bet tas kiekis tikrai didesnis negu vienas procentas. Daug didesnis.

Iš linuksoido enciklopedijos: M$ Windows labiausiai paplitęs kompiuterių kirminas. Jis veiksmingai platinamas socialinės inžinerijos būdu (tai dabar madinga vadinti „virusiniu marketingu“). Kaip ir visi kiti kirminai, jis stengiasi užimti visus jam prieinamus kompiuterio resursus. Laimei, naujos jo versijos pasirodo labai retai, todėl kompiuterių gamintojai spėja neutralizuoti jo „rajumą“ pagamindami galingesnius kompiuterius nei kirminas įstengia „apžioti“. Šiuo metu keikiamiausia kirmino versija turi kodinį pavadinimą „Vista“.

Tokie monstrai-programų rinkiniai kaip XXXL Office privalo išnykti. Iš atviro kodo programų sąrašo, žinoma.

PĮ rinkiniai buvo sugalvoti ne dėl to, kad žmonėms naudotis jomis būtu patogiau. Vidutiniai vartotojai teišnaudoja kokius 5% jų galimybių. Dideli Paketai buvo sugalvoti todėl, kad korporacijoms programas taip patogiau platinti ir būtent taip lengviau išlaikyti rinką. Pagalvokit, kas paprasčiau, sukurti nedidelio tekstų redaktoriaus konkurentą ar išpūsto, griozdiško Office paketo?

Rinkodaros specai lemingus pakabino ant kabliuko su teiginiu „o ką aš darysiu jei man prireiks X funkcijos?“. Taip „nuosekliai“ mąstant kompiuteryje turėtu likti tik viena programa-gigantė atliekanti visas įmanomas funkcijas. Suprantama, tokiai logikai korporacijos tyliai nesipriešina, joms tai naudinga.

O kaip yra iš tikro? Ko reikia vartotojui? Mano atsakymas ─ vartotojui reikia nedidelių, lengvai perprantamų programų. Didelį programų paketą perprasti, išmokti juo naudotis reikia daug laiko. Kad padėti visą tai, ko reikia ir nereikia, sukišti į galvą, kuriasi įvairūs kursai. Ir vis vien, prie technikos nelinkę žmonės, kas kartą pasileidę „monstrą“, grybauja ieškodami jiems reikiamų funkcijų. Bet pasiūlykit vartotojui tuos 5% kurių jam tikrai reikia ir jis mokymuisi sugaiš visai nedaug laiko. O tai yra gerai vartotojui ir įmonei kurios darbui reikalingi kaip tik tokie, specializuoti įrankiai.

Kaip turėtu atrodyti nedidelės, „5%-ų“ PĮ? Tarkim sekretorei iš tekstų redaktoriaus tereikia tipiškų raštų rengimo galimybės o vertėjams to nereikia. Vadybininkams praverstu priemonės komandiniam darbui su dokumentais, o rašytojui svarbu valdyti knygos struktūrą. Kiekvienam savo. Kiekvienam atskira, nesudėtinga programa. Nors ką čia daug aiškinti, pasižiūrėkit į PĮ skirtą kokiems nors aiFounams, pasižiūrėkit į ateitį.

Ir čia puikiai pasitarnauja atviro kodo kūrimo principai. Jie geri tuom, kad nebereikia to paties kodo kurti iš naujo, tiesiog sukomplektuojat jau turimą kodą ir gaunat programą su naujomis galimybėmis. Gaunat kiekvienos profesijos poreikius atitinkančias programas. Daug nedidelių, puikių programų.

Tam tereikia vieno dalyko, atsisakyti seno, korporacijų primesto mastymo. Atviras kodas neturėtu kopijuoti korporacijų produktų platinimo metodų.

visko po truputį

M$ PR pavyzdys

2009-04-09, kiras

Turbūt jau visi skaitėt M$ pranešimą, kad M$ Windows XP užima 96% netbukų rinkos? Tai puikus pavyzdys to, kaip jų marketoidai sugeba šį tą nutylėdami, lyg ir nemeluodami, paskelbti visam pasauliui, kad Linux pralaimi.

O nutylėjo štai ką. Jų tyrimas apima tik JAV, kai tuo tarpu, Jungtinėse Valstijose netbukų parduodama tik 20% nuo bendro pardavimo pasaulyje. Tikroji Linux rinkos dalis netbukuose yra apie 30%.

Bet dabar tai nebesvarbu. M$-o PR kompanija buvo sėkminga ─ visa pasaulio žiniasklaida tą melą plačiai paskleidė, kaip yra iš tikro nieko nebedomina :( . Taip sakant, „pasenusios naujienos“.

… ir 3-osios bei 4-osios
Man patinka balandžio 1-oji su savo pokštais, bet 2, 3 ir vėlesnės dienos knisa. Ir visa kaltė tenka kvailiems žurnalistams, kurie kopipastina „naujienas“ lyg tikras. Skaitai ir keikiesi, kad tie pasenę pokštai gaišina tavo laiką.

Nejau žurnalistų universitetuose nemoko atsijoti grūdų nuo pelų?