Tokie monstrai-programų rinkiniai kaip XXXL Office privalo išnykti. Iš atviro kodo programų sąrašo, žinoma.

PĮ rinkiniai buvo sugalvoti ne dėl to, kad žmonėms naudotis jomis būtu patogiau. Vidutiniai vartotojai teišnaudoja kokius 5% jų galimybių. Dideli Paketai buvo sugalvoti todėl, kad korporacijoms programas taip patogiau platinti ir būtent taip lengviau išlaikyti rinką. Pagalvokit, kas paprasčiau, sukurti nedidelio tekstų redaktoriaus konkurentą ar išpūsto, griozdiško Office paketo?

Rinkodaros specai lemingus pakabino ant kabliuko su teiginiu „o ką aš darysiu jei man prireiks X funkcijos?“. Taip „nuosekliai“ mąstant kompiuteryje turėtu likti tik viena programa-gigantė atliekanti visas įmanomas funkcijas. Suprantama, tokiai logikai korporacijos tyliai nesipriešina, joms tai naudinga.

O kaip yra iš tikro? Ko reikia vartotojui? Mano atsakymas ─ vartotojui reikia nedidelių, lengvai perprantamų programų. Didelį programų paketą perprasti, išmokti juo naudotis reikia daug laiko. Kad padėti visą tai, ko reikia ir nereikia, sukišti į galvą, kuriasi įvairūs kursai. Ir vis vien, prie technikos nelinkę žmonės, kas kartą pasileidę „monstrą“, grybauja ieškodami jiems reikiamų funkcijų. Bet pasiūlykit vartotojui tuos 5% kurių jam tikrai reikia ir jis mokymuisi sugaiš visai nedaug laiko. O tai yra gerai vartotojui ir įmonei kurios darbui reikalingi kaip tik tokie, specializuoti įrankiai.

Kaip turėtu atrodyti nedidelės, „5%-ų“ PĮ? Tarkim sekretorei iš tekstų redaktoriaus tereikia tipiškų raštų rengimo galimybės o vertėjams to nereikia. Vadybininkams praverstu priemonės komandiniam darbui su dokumentais, o rašytojui svarbu valdyti knygos struktūrą. Kiekvienam savo. Kiekvienam atskira, nesudėtinga programa. Nors ką čia daug aiškinti, pasižiūrėkit į PĮ skirtą kokiems nors aiFounams, pasižiūrėkit į ateitį.

Ir čia puikiai pasitarnauja atviro kodo kūrimo principai. Jie geri tuom, kad nebereikia to paties kodo kurti iš naujo, tiesiog sukomplektuojat jau turimą kodą ir gaunat programą su naujomis galimybėmis. Gaunat kiekvienos profesijos poreikius atitinkančias programas. Daug nedidelių, puikių programų.

Tam tereikia vieno dalyko, atsisakyti seno, korporacijų primesto mastymo. Atviras kodas neturėtu kopijuoti korporacijų produktų platinimo metodų.

XX amžiuje įrankiai buvo paprasti ir nereiklūs. Jie galėjo metų metus gulėti sandėliuke ir jiems nieko nenutikdavo. Tik nuvalai rūdis ir jie vėl kaip nauji.

XXI amžiaus įrankiai kitokie. Jiems reikalinga priežiūra, jie reikalauja visokių priedų ir statuso atributų. Laikas nuo laiko juos reikia atnaujinti, kad liktų tokie pat patrauklūs kaip ir prieš metus.

Jie lepūs. Jie nuolat prašo valgyti!
Padėkit juos į sandėliuką ir jie mirs. Morališkai ir fiziškai.

visko po truputį

M$ PR pavyzdys

2009-04-09, kiras

Turbūt jau visi skaitėt M$ pranešimą, kad M$ Windows XP užima 96% netbukų rinkos? Tai puikus pavyzdys to, kaip jų marketoidai sugeba šį tą nutylėdami, lyg ir nemeluodami, paskelbti visam pasauliui, kad Linux pralaimi.

O nutylėjo štai ką. Jų tyrimas apima tik JAV, kai tuo tarpu, Jungtinėse Valstijose netbukų parduodama tik 20% nuo bendro pardavimo pasaulyje. Tikroji Linux rinkos dalis netbukuose yra apie 30%.

Bet dabar tai nebesvarbu. M$-o PR kompanija buvo sėkminga ─ visa pasaulio žiniasklaida tą melą plačiai paskleidė, kaip yra iš tikro nieko nebedomina :( . Taip sakant, „pasenusios naujienos“.

… ir 3-osios bei 4-osios
Man patinka balandžio 1-oji su savo pokštais, bet 2, 3 ir vėlesnės dienos knisa. Ir visa kaltė tenka kvailiems žurnalistams, kurie kopipastina „naujienas“ lyg tikras. Skaitai ir keikiesi, kad tie pasenę pokštai gaišina tavo laiką.

Nejau žurnalistų universitetuose nemoko atsijoti grūdų nuo pelų?

… langai dažniau, pingvinai greičiau …

Atnaujinau „Linux komandų atmintinę“. Parsisiųskit ODT formatu arba PDF formatu. Trumpai aprašysiu tai kuom ją papildžiau, ką pakeičiau.

  • Kad greitai pamatyti kokie kompiuteriai yra jūsų lokaliame tinkle panaudokit komandas: smbtree ─ parodys Windows kompiuterių „šarus“, nmap 192.168.0.0/24 ─ gausit veikiančių kompiuterių sąrašą.
  • Kartais prireikia kompiuteryje įdiegtų programų sąrašo: dpkg --get-selections > paketu.sarasas.txt ─ ši komanda tinka Debian tipo sistemoms.
  • Kaip paprastai sužinoti kas vyksta jūsų kompiuteryje? Kokie portai atverti ir prie ko internete jungiasi programos? Štai ši „stebuklinga“ komanda: sudo lsof -i
  • Pervadinti vieną failą lengva, su mv. O jeigu reikia pakeisti pavadinimą visai muzikos kolekcijai iš karto? rename -n 'perlexpr' *.mp3 ─ čia, perlexpr perlo komanda-šablonas, kuris ir atlieka pavadinimo keitimą. -n skirtas pabandymui, parodys koks bus rezultatas nieko nekeisdamas, kai viskuo būsit patenkinti išmeskit šį raktą. *.mp3 filtras, kuris atrenka jums reikiamus failus.
  • Kaip gauti katalogų ir failų su jų dydžiais sąrašą? Lengvai: du -sch *. Jei reikia ne pilno sąrašo, vietoj žvaigždutės įrašykit reikiamą filtro šabloną.
  • …ir dar keli smulkūs papildymai.

Žemės ūkio specialistai senai patyrė, kad vienos rūšies pasėlių auginimas reikalauja didelių sąnaudų juos apsaugoti nuo kenkėjų ir ligų. O kuom didesni laukai, tuom didesni galimi nuostoliai. Nesu agronomas todėl nežinau tų būdų kuriais ūkininkai bandė išspręsti savo problemas, tegirdėjau apie vieną ─ viename lauke auginti keletą skirtingų augalų.

Panašu, kad tas būdas jiems neišdegė ─ laukuose vis dar karaliauja monokultūra.

Operacinių sistemų pasaulyje egzistuoja ta pati monokultūros problema. Visi žinot jos pavadinimą ir kas čia „vyr. agronomas“. Virusų veisiasi tiek, kad su jais vos susitvarko dešimtys antivirusų kūrėjų. O štai kita OS, Linux, tokių problemų neturi. Kodėl? Nes, be kitų, techninių privalumų, yra daug skirtingų distributyvų ir kuriam nors iš jų tapti vienvaldžiu lyderiu negresia.

Žinau, dabar kai kas jau murma po nosim, atseit Linux-ų mažuma, todėl jiems ir nekuria virusų. Kad paaiškinti „ant pirštų“, kad taip nenutiks pasitelksiu SPAM robotų pavyzdį, kur skirtumas tarp mono-kultūros auginimo ir įvairovės pranašumų bus akivaizdesnis.

Dauguma esat matę ir tikriausiai naudojote kokį nors būdą pateikti internete el. pašto adresą tokiu būdu, kad jis nepatektų į SPAMbotų akiratį, pavyzdžiui, „vardas eta domenas taškas lt“. Šis būdas veikia kurį laiką, kol juo neima naudotis dauguma. O tada SPAM-eriai paleidžia robotą, kuris be vargo tokį užrašą paverčia el. adresu.

Internautai saugodamiesi tokių apsaugų prigalvojo daug. Teoriškai, kiekvienas iš jų yra lengvai įveikiamas, bet praktiškai gelbsti tai, kad nėra „monokultūros“. Adresų surinkimo robotai turi ribotus resursus. Jie gali įveikti kelis adreso slėpimo metodus. Bet kiekvienai apsaugai įveikti reikia tam skirto programinio kodo. Kuo robotas „protingesnis“ tuo daugiau kodo reikia. Čia ir pasireiškia įvairovės galia ─ dešimtims ar šimtams adreso slėpimo būdų įveikti prireiktų didelio, nerangaus boto. Jis nepajėgtu adresus rinkti greitai, be to jo darbą greit užblokuotu serveriai.

Todėl botai renka tik populiariausiais būdais „užšifruotus“ adresus, visi kiti jų išvengia.

Su OS saugumu tas pats. Kuo didesnė distributyvų įvairovė, tuo sunkiau platinti virusus. Šiuo metu distributyvų yra virš trijų šimtų. Išpopuliarėjus linux-ui jų gali padaugėti iki tūkstančių. Negalint efektyviai ir pigiai platinti virusų, jų kūrimas gali tapti ekonomiškai nuostolingu užsiėmimu.

Kitaip sakant, nereikėtu skųstis Linux distributyvu gausa. Logiškiau elgtis priešingai ─ ieškoti būdų kaip jų įvairovę pagausinti.