Iš pradžių tai tebuvo eilinis distributyvo pasibandymas. Turiu eksperimentams atskirą skirsnį, jame retsykiais išbandau ką nors naujo. Pabandžiau ir nedelsiant persikrausčiau. Arch akivaizdžiai geriau už Ubuntu.

Pirmas dalykas kuris krito į akis ─ nestabdantis interfeisas. Kubuntu į bet kokį paspaudimą reaguodavo vangiai. Nežinau kodėl taip prastai veikia, neieškojau priežasčių, tiesiog buvau su tuo susitaikęs. Prieš tai išbandžiau Fedorą ir OpenSuse, kurie nė neužsiminė jog gali būti kitaip. O Arch maloniai nustebino. Pabandžiau įjungti grafinius efektus ir iškarto nusprendžiau, kad jie man reikalingi. Grafiniai efektai su Kubuntu stabdė tiek, kad per tuos trūkčiojimus nesimatė jokios jų naudojimo prasmės.

Kita maloni smulkmena ─ naujesnės programų versijos, įskaitant ir patį Linux. Praktinės naudos tai neturi, tiesiog yra kažkoks primityvus troškimas turėti viską kas naujausia. Nežinau, gal tas troškimas dar iš tų laikų, kai PĮ atkeliaudavo kompaktuose su užrašu „Сборник самых новейших программ“, apie piratavimą dar niekas nekalbėjo o „naujausia versija“ iš tikro reiškė geriau veikiančią ir daugiau naudingų savybių turinčią programa?

Pats Arch distributyvas visada yra pačios naujausios versijos. Dauguma distributyvų turi savo gyvenimo ciklą. Jie verčia tave laukti „naujausios versijos“. Man tai atrodo keista savybė. Kam to reikia, kai naujausią programos versiją į rinkinį įtraukti galima tą pačią minutę, kai tik ji patikrinama? Canonical netgi bando su Debian kūrėjais suderinti naujų versijų išleidimo datas. Naujos versijos laukimas yra erzinantis dalykas ir naudingas tik komercinių programų kūrėjams, kuriems gyvybiškai būtina, kad lemingai pultu pirkti šviežiai iškeptą OS.

Jeigu jus sudominau ir jau taikotės migruoti, truputį stabtelkit ir įvertinkit savo galimybes. Su Arch jums prireiks minimalių komandinės eilutės žinių ir supratimo kam skirtas /etc/ katalogas. Tai nėra kažkas sunkaus ir neįveikiamo, Arch daug paprasčiau už Gentoo. Atlikę visus pradedantiesiems paruoštus veiksmus jūs be vargo tapsit Arch vartotojais. Tiesiog joje nerasit jokio „next next next OK“ derinio. Arch principas ─ viskas turi būti padaryta kuo paprasčiau, be programinių „ramentų“. Viską turėsit atlikti patys, savo rankomis. Nes visokios programos skirtos „supaprastinti“ vartotojo gyvenimą, jį tik dar labiau supainioja.

Netikėtas posūkis operacinių sistemų rinkoje, mažytė revoliucija. Visi blogeriai tik apie tai ir terašo. Tokios OS nuo gūglo niekas nelaukė, aš taip pat maniau, kad tai ne Google daržas ir ji čia nelys. O numatyti, kad taip nutiks buvo įmanoma.

Po to kai netbukų gamintojai ėmė svarstyti kaip čia pritaikius Android-ą savo kompiuteriams, kai tapo aišku, kad yra garantuota paklausa „lengvai“ operacinei sistemai, nepasinaudoti tokia galimybe tiesiog būtų buvę kvaila. Tuo labiau, kad dėl „atviro kodo“ privalumų bei pasiruošus „dirvą“ su Web-inėmis programomis, pasiūlyti rinkai naują OS labai lengva.

Iš linuksinių distribucijų aktyviausiai į netbukų rinką lenda Canonical su Ubuntu. Jiems būtinai reikia rimto konkurento-bendražygio. Konkurento, nes neturint su kuo save lyginti galima greit į pievas iškeliaut. Stipraus bendražygio, nes Canonical viena pati nepakankamai stipri konkuruoti su M$. Kad linuksai atrodytų solidžiau pirkėjų akyse, juos turi siūlyti kelios kompanijos.

Google Inc. stipri, visiems pažįstama kompanija. Ji pajėgi tiesiogiai konkuruoti su M$ jos pačios teritorijoje ir esu visiškai įsitikinęs, kad jai seksis kur kas geriau nei M$-sui su paieškos varikliu.

Papildyta 15:10 ─ paskaičiau vienotokio „Chrome OS – atsakymas į Bing?“, toptelėjo mintis, kad Google tiesiog neturėjo kitos išeities, privalėjo kurti Chrome OS. Jei nedarytu nieko, netbukų gamintojai bandydami pritaikyti Android-ą sau, sužlugdytu gūglo pastangas įsitvirtinti smartfonų rinkoje, t.y. Android-as būtų vertinamas kaip netbukų OS, smartfonai nueitų į antrą planą.

Kodėl Jungtinėse Valstijose linuksai netbook-uose patyrė nesėkmę? Į šį klausimą atsako The VAR Guy blogas. Trumpai tariant, ar gali žmogus nusipirkti netbook-ą su linuksu, jei niekas jam tokio nenori parduoti?

Nelygu kaip skaičiuosit. Pamenat nuvalkiotą anekdotą apie „melą, įžūlų melą ir statistiką“? Tai va, tas „1%“ reiškia, kad linuksai šitiek užima tik desktop-ų rinkos. Nieko daugiau. M$ Windows dominuoja šioje rinkoje, bet tik šioje. O be desktop-ų yra dar keli kompiuterių rinkos segmentai:

• Superkompiuteriai. Top500 sąraše vien tik Linux OS naudojančių kompiuterių yra beveik 89%. Nuo 98-ųjų, kai šiame tope pasirodė pirmasis linuksas, tas procentas tiktai auga.
• Serveriai. Pagal IDC, linuksai užima virš 13% rinkos (pagal pajamas, ne vienetus), UNIX ─ 36%, Windows ─ 35%. Skaičiuojant vienetais, linuksų dalis būtų daug didesnė.
• Mažieji kompiuteriai. Netbook-ai su linuksu užima apie 30% rinkos, o dar yra delninukai, planšetiniai ir kitokie mažo galingumo kompiuteriai. Ir ši rinka plečiasi kitų kompiuterių sąskaita.
• Protofonai. Anot Gartner, čia linuksas užima virš 8% rinkos, nuo Windows atsilikdamas maždaug keturiais punktais. Šiais ir kitais metais ta dalis turėtu pastebimai pakilti Android OS dėka.
• Specializuoti (embedded) kompiuteriai. Tarp specializuotų kompiuterių linuksas užima apie 50% rinkos. „Protingų“ prietaisų, pradedant nuo routerių ir baigiant šaldytuvais ir dulkių siurbliais-robotais, namuose daugėja. O kur dar staklės ir automobiliai, jie taip pat turi kompiuterius, kuriems reikia operacinės sistemos.

Skaičiuodami kiek rinkos užima linuksas, turime nepamiršti ir kitų kompiuterių. Asmeniniai kompiuteriai (desktop+laptop), bendrai paėmus, užima nelabai didelę dalį nuo visų kompiuterių. Įvairūs nešiojami, kišeniniai ir kitokie ant stalo nestovintys kompiuteriai plinta sparčiai ir stumia lauk desktop-us. Nežinau kaip įvertinti bendrą linuksų kiekį visuose kompiuteriuose, bet tas kiekis tikrai didesnis negu vienas procentas. Daug didesnis.

RedHat kompanija, kurios verslas priklauso nuo atviro kodo OS platinimo ir palaikymo, pirmą 2009 metų ketvirtį paaugo 11% lyginant su praeitų metų pirmuoju ketvirčiu. Paskelbus finansinę ataskaitą, RedHat akcijos pakilo 2,5 procentais.

Kaip ir prognozavo ekspertai, atviro kodo verslo modelis krizės sąlygomis turi akivaizdų pranašumą prieš tradicinį IT verslą ─ net toks „nepajudinamas monolitas“ kaip M$ atleidinėja darbuotojus, kad sušvelnintų krizės padarinius.

Pasibaigus krizei, RedHat bus smarkiai sustiprėjęs. Verta investuoti.

Autorinių teisių gynėjai autorines teises pavertė plėšikavimo įrankiu. Dabar vieni piratauja, kiti plėšikauja.

Visus juos į kartuves. Tik autorius palikite, jie niekuo dėti. Tegu gyvena ir dauginasi.

Tarkim (grynai teoriškai), kad linukso naudojimas sumažina įmonės IT ūkio išlaidas (TCO) lygiai per pusę. O dabar įsivaizduokim tokią visiškai nerealią situaciją, kad verslas išmetė Windows ir visi kaip vienas ėmė naudoti Linux.

Kas patirs nuostolius?

IT verslo sektoriaus pajamos sumažės lygiai per pusę. Ar verslininkai panorės tokių permainų? Net jei kompiuterių pardavėjai tiksliai žinotu, kad Lietuvos verslui bendrai paėmus tai bus naudinga, jie vis vien siūlys tai kas duoda garantuotai didesnes pajamas. Nesvarbu, kad klientas sutaupytu perėjęs prie Linux, IT sektorius vis vien seks pasakas apie geresnį Windows TCO. Nes taip pelningiau…