visko po truputį

Ar kam nors reikalinga „laisvė“?

2009-10-05, kiras

Matt Asay sako kad populiarinti linuksą kaip „laisvą PĮ“ prasta strategija (būtinai paskaitykit). Jau rašiau, kad „nemokamas linuksas“ taip pat bloga atviro kodo reklamos strategija. O dabar dar išbrokuosime „laisvę“? Laisvė (atvirumas) ir nemokamumas yra du svarbiausi linukso bruožai, be šių sąvokų sunku paaiškinti žmonėms linukso ir aplamai atviro kodo išskirtinumą komercinių programų atžvilgiu. Atrodo, verslo žmonėms tolimiems nuo programavimo šie dalykai mažai rūpi, ir jie yra antraeiliai.

Su Matt Asay galiu sutikti, bet tik iš dalies. Jis remiasi neapgalvotu, į trumpalaikę perspektyvą orientuotu verslo teiginiu, kad svarbiausia „lankstumas, efektyvumas ir patikimumas“ o visa kita nesvarbu. Visai pamirštama apie uždaro kodo rizikas, priklausomybę nuo vieno gamintojo. Be abejo, verslas yra įpratęs susimokėti, visos pagalbinės priemonės reikalingos verslui yra perkamos, tai visai normalu nes specializuoto verslo paslaugos didina gamybos ar paslaugų efektyvumą. Bet kai PĮ gamintojas ima statyti savo sąlygas kliudančias verslui, darančias jį priklausomu, vertėtu susimastyti. Autorinės teisės ir patentai šiais laikais naudojami protekcionistiniais tikslais, jie nė kiek nepadeda verslui. Tai akivaizdu tampa tik ilgalaikėje, tolimoje perspektyvoje, o dauguma juk gyvena šia diena. Ir kam čia galvoti apie ateitį, jeigu ilgiau penkerių metų vienoje vietoje eiliniai vadybininkai neišbūna?

Taigi, naudoti „laisvę“ kaip argumentą agituojant už atvirą kodą neparanku. Tiksliau, labai sunku nupasakoti tuos pavojus, kurie žmonėms atrodo tolimi ir teoriniai. Tai kas mums yra esminis privalumas, kitiems tik abstrakcija.

O jei ne „laisvė“ ir ne „kaina“, kas tada turėtu tapti pagrindiniu argumentu populiarinant linuksą?

31 komentaras

 

# cloo, dooo.domenas.net/cloo

Pagrindiniu argumentu turėtų būti patogumas. Vieną dalyką pasakojant apie linux draugai visada sutinka maloniai nustebę: kad programos instaliuojamos tiesiog sudėjus paukščiukus. Tą reikia akcentuoti ir tobulinti. Turėtų būti paslauga, kuri suinstaliuotų programų sąrašą laikytų internete, ir perinstaliavus sistemą visas vėl automatiškai „susodintų“ atgal.

Manau kad esminis siekis turėtų būti pilnas „install-and-forget“. Kad sistema pati pilnai atsinaujintų nesukdama naudotojui galvos.
Dabar visvien viską sugriauni ir instaliuoji iš naujo vien tam, kad gal vienas kitas trūkimas bus pataisytas.
Komercinės OS „install and forget“ namų varotojams gal ir negreit pasiūlys, bet manau, pasiūlys – ir bijau kad vistiek tai padarys pirmos.. Nors linuksai pagal savo prigimtį tik taip ir turėtų veikti.

Estetika irgi svarbus dalykas, tik gaila, kad beveik nėra alternatyvų „blizgutiniam“ dizainui.. Aiškiai nėra už ką mokėti rimtiems menininkams. Na, windows`uose tas pat, bet užuot kopijavus galima pamatyti progą aplenkti.

Pats negaliu naudoti nuolat linux, nes dirbu su CAD ir grafika – GIMP net CMYK be įskiepių nepalaiko, o CAD sistemos dabar maždaug 1985m lygyje.

Tėvams buvau kurį laiką įtaisęs Kubuntu – lyg ir džiaugėsi, bet prireikė skanerio, tad teko atsisakyti.

Kūrėjai per daug koncentruojasi į dekstop effects ir kitus kvailus dzingaliukus (mano 1,7Ghz lapsas su Kubuntu vos velkasi), o paprastas usability visai pamirštas (kodėl turėčiau mamai aiškinti kad „eth0 connected“ žmonių kalba reiškia „internetas veikia“ )? Kodėl aš grafikos nustatymus turiu reguliuoti keturiomis padrikomis programėlėmis, neaišku kaip viena kitą įtakojančiomis? User-enemy, ne kitaip..

Tad mano supratimu dabar linuksų paklausa gana netoli realaus poreikio, o ateitis priklauso nuo kūrėjų vizionieriško mąstymo.

[]

 

# Vardas

Pats naudoju Ubuntu, tačiau vis juokingiau ir juokingiau skamba tie laisvo kodo akcentai. Paprastiems naudotojams jie nerūpėjo, nerūpi ir nerūpės.
Tiek daug dėmesio iš kūrėjų sulaukiantys bling-bling ir visokių facebook’ų integravimai atsibosta ar būna neaktualūs po kelių dienų žaidimo.

[]

 

# GODhack

>(kodėl turėčiau mamai aiškinti kad “eth0 connected” žmonių kalba reiškia
>Aiškiai nėra už ką mokėti rimtiems menininkams.
Nu Suse dizaina ir fedora kure riti meninikai, bet fedora rimtu meniniku dizainas buvo isvadintas win95 lygio, Ubuntu dizainas blizgutinis. Vaizdas kad daug kas laukia zalio start mygtuko ir melynos start juostos tada bus geras dizainas.

>o CAD sistemos dabar maždaug 1985m lygyje.
O ka tu gali padaryt su Autocad ko negali su tipine Linux cad programa? Ne jokio skirtumo realiai?

“internetas veikia” )?
Hmm neturetum. Internetas paprastai veikia ir jei jis veikia neturetu metyt jokiu windozisku lenteliu, kad: „o geras – laidas prijungtas“. Bet cia velgi kazkam ju reikejo, norejo tie isiverke paskui kitiem (tau) nepatinka, kad dar tekstas nuo win nenurasytas.

>Kodėl aš grafikos nustatymus turiu reguliuoti keturiomis padrikomis programėlėmis, neaišku kaip viena kitą įtakojančiomis?
Na jie buvo visi reguliuojami redaguojant xorg.conf faila, tai buvo user-enemy pasak exwindosininku liaudies, ok isklausius visa ta Ubuntu devs pradejo kurt grafine programele pygtk geekai pradejo kurt grafine programele ir qt4 devs pradejo kurt savo programele. Programuotojas Jonas nusprende kad ji kieciausias ir sukure 4. Windosininku liaudis liko nepatenkinta nes dabar jau jos 4 ir nebeimanoma issirinkt. Linuksodai ju praktiskai nenaudojo. Naujas xorg yra zeroconf stiliaus (pats save konfiguruoja), bet nieks to nezino iskaitant ir tave. :P

>Tėvams buvau kurį laiką įtaisęs Kubuntu – lyg ir džiaugėsi, bet prireikė skanerio, tad teko atsisakyti.
Per daug sunku pasirode rast skeneri kuris veikia ant Linux kai virs puses ju veikia?

[]

 

# Marius

@cloo yra ubuntuose tokia paprastutė programėlė APTonCD visus suinstaliuotus ir per update suinstaliuotus paketus sukelia į cd/dvd. Taigi jau tokia funkcija egzistuoja. Plačiau http://aptoncd.sourceforge.net/

[]

 

# kiras,

bendrai paėmus, #cloo sako, kad smulkmenos užknisa labiausiai. Smulkmenoms taisyti nesinori skirti laiko, jos lieka kompe ir nuolat apie save primena. Ir niekas neerzina taip, kaip kokia nors smulki problemėlė.

Jei kas rimtesnio nutinka, imi ir taisai. O po to pamiršti, kad kažkas buvo blogai. :)

[]

 

# Sigis, cybersig.blogspot.com

JMano nuomone, paprastiems vartotojams geriau „Linux Mint“ nei Ubuntu. Šiaip daugumai vartotojų reikia naršyklės (Firefox) ir rašyklės. Galima naudoti „OpenOffice“, bet reikėtų papildomų funkcijų (dokumentų talpinimas „Google Docs“ ir pan.), kurių nereikėtų papildomai diegti (arba būtų itin paprastas diegimas). Dar reikėtų padirbėti su techninės įrangos palaikymų (tikiuosi, po „Google Chrome OS“ pasirodymo padėtis pasitaisys). Žmonėms reikėtų sakyti, kad „Linux“ kokybiškai lokalizuota.

[]

 

# kiras,

Sigi, „Google Chrome OS“ ne panacėja, tai tik šansas, kad su gūglo pinigais ir įtaka bus užimta didesnė rinkos dalis.

O jau po to įrangos palaikymas turėtu gerėti :)

[]

 

# Sigis (aka Devastatorius), blueman-project.org

@cloo
Pats kiekvieną dieną susiduriu su CAD ir nematau ko gali trukti linuksinėse CAD programose. Jeigu lygint su autocadu, nieko nepasigedau.
Kai prireikia dirbti su grafika, su gimpu panaudoju ir inkscape ir neprireikia nei photoshop emuliuoti :)
KDE Efektai trukdo ? Ne problema keliais paspaudimais galima išjungti, per KDE control panel ir daug lengviau nei faildozėje (windozėje).
P.S. mano antras senukas PC su 1.4MHz be problemu KDE išvelka.
Skaneris nedirba, atsiprašau, bet kažkokį medinį turbūt tamsta pirkote :D
Kiek skaneriu/printerių pirkau ar patariau pažįstamiems įsigyti, visi 100% suderinami su linux. Perkate tamsta katę maišę ?
Dėl xorg. 4 programos ? oO Kas čia per marazmai. Naujausios xorg versijos pačios automatiškai susireguliuoja ir dažniausiai neprireikia nagų kišti.
Dėl eth0, o tai windowse juk ir mėto žinutes kada pasijungia, o tai nesunku buvo papasakoti mamai ? :D

Pabaigai, baikite liaudis mėtyti akmenis į kaimynų daržus. Klaikiai atrodo, nes CLOO argumentai man juokingi pasirodė. Arba tamsta 5-8 metų senumo žinias turite arba arba…

Kiras, sorry už tokį netrumpą komentarą. Bet jau pradeda pabosti tokio pobūdžio komentarai, kaip cloo. Kalba apie senus laikus arba atsiprašant vėjus šneka, svarbu pavaidinti. Jei tiesą sakyti, jeigu žmogus pirmą kartą susiduria kad ir su gerai atkaltu linuxu, ir jam jeigu prireikia windowso, Tai jam būtų dar sunkiau nei analogiškoje situacijoje. Ne vieną žmogų teko matyti, kuris windowsą pirmą kartą iš po kitų OS pačiūpinėjas pasijusdavo kaip kosmose ir pagalbos nerasdavo nes jį išvadindavo lama ir jam būdavo labai sunku adaptuotis toje OS, visokie cracks, viruses, ir krūva programų kurios tik kompiuterį apkrauna…

[]

 

# cloo, dooo.domenas.net/cloo

ponai, linuksai vartotojui nėra joks tikslas, o tik priemonė. Tikslas yra darbai, kuriuos reikia atlikti. Ir jei tau dėl to reikia pirkti naują skanerį, CAD`ui sugaišti 10x daugiau laiko – tai kam toks įrankis?

#Sigi, turbūt braižote lentynas prekybcentriams? O 3d cad linuksuose apskritai embriono stadijoje. Yra pora žmonių kurie bando CADui naudoti Blenderį (ir tai aprašinėja internete), bet jie stipriai kankinasi dėl idėjos. Nors čia ne ta tema.

Šiaip teisybė, labiausiai užknisa smulkmenos.
Naudotojas ir turi nežinoti kas yra xorg.conf. Tai ir vadinama usability.

Tiesiog labai mėgstu ir palaikau atviro kodo idėją, todėl ir bandau išdėti savo pastebėjimus bei nesėkmes – kad jūs, programišiai, galėtumėt mus, vartotojus, geriau suprasti, ir kad atviras kodas stipriau judėtų į priekį.

@Marius dėkui už info, bet praklausei pagrindinę mintį: svarbiausia kad naudotojui tuo nereiktų rūpintis, ir tai turėtų būti reklamuojama kaip stiprioji Linux galimybė, realiai suteikianti pranašumą prieš kitas OS

Bet jei man sakote „tamstos argumentai juokingi“, „pirk naują skenerį, nes tavo senasis prie OS nedera“, „Qcad toks pat geras kaip Qcad“.. Patvirtinate kad linuksai dalinai nepopuliarėja, nes tos garbinamos bendruomenės patarimai būna maždaug „esate per kvailas ir per skystas naudotis mūsų tobula OS“.

Tai po tokio atlygio už norą padėti gal daugiau to ir nebedarysiu.

[]

 

# Godhack

Kuo tu mun nori padet? Aiskinimas kad kompiuterio naudotojas privalo buti kvailas ir nieko nezinoti tai nera pagalba. Kiek senu printeriu su vista neveikia tai jie keliauja i savartyna nes tipo neveik su naujais kompais o ant Linux turi viskas veikt pradedant win95 laiku printeriais ir baigiant vista laiku kitaip tai Linux butu sh. Tokia ta „pagalba“. Pats gavau isitikint nesenai kad naujas skeneris ant xp neveikia tai xp geri skeneris sh o jei skeneris ant Linux neveik tai skeneris tobulas ir nepakeiciamas. Ta reik gerai zinot o ne xorg.conf ane?

[]

 

# Godhack

A dar kl autocad. ka su autocad galima padaryt 10x greiciau nei su kita cad programa? Ar eiliniam vartotojui reikia moket sudetinga autocad vietoj to kad imt paprastesne Linux programa? Ar eilinis autocat reklamuotojas mum cia bent gali pasakyt kiek tas autocad kainuoja? Ar dar viena pirata cia turim§

[]

 

# kiras,

Anksčiau spėliojau, kodėl linukse nėra tokio lygio tinklalapių kūrimo programų kaip Adobe Dreamweaver. Juk čia daug programuotojų ir tokią programą galėtu lengvai sukurti.

Bet kai prireikus išsibandžiau Dreamweaver-į, FrontPage ir panašias programas iškart tapo aišku, jos neprilygsta paprastam tekstų redaktoriui + HTML žinios. Tinklalapio kodą tokios programos sujaukia visiškai, ką nors sudėtingesnio sukursi ─ amžinybę klaidas rankiosi. Tikriausiai todėl linuksams analogų (pagal galimybes) nėra. Programuotojai turi savo mėgstamus freimvorkus su realiai didelėmis galimybėmis, o FrontPage niekam nereikia, nes nėra linukse kritinės masės „ofiso planktono“.

Gal ir su *CAD-ais panašiai? Nėra linukse kritinės masės architektų? Vadinasi, tie kurie šaukia, kad be AutoCAD, PhotoShop linukso nenaudos (nors realiai jiems tų programų nereikia), nujaučia, kad jų čia mažai kam reikia ir kad kelios panašios programos vienintelis likęs stiprus Windows pranašumas.

Tai gal vertėtu linukso stipriosios pusės ieškoti kitoje vietoje, nesilygiuojant į Windows?

[]

 

# Godhack

Yra ir kadangi jie protingi zmones tai jie sugeba pasileist autocad per wine. Kai jons su piratiniu autocad daro suns buda 3d dar jam reik nes projekcijos ne jo protui tai buna problemu.

[]

 

# cloo, dooo.domenas.net/cloo

Ačiū Kirui už gebėjimą kultūringai diskutuoti, ir už tai kad kelia teisingus klausimus.

su Godhack toliau diskutuosiu jei jis man nors ir paprastą 3d inkilą nupieš linuksais (nors ir per wine :) su dimensijomis ir paruoštą spausdinti mastelyje 1:20. Jei kartais pavyktų, parašyk kiek sugaišai :) Autocade, Archicade, Revite ar Sketchupe tai max. 15min darbas.

Kirai, teisybė kad alternatyvos yra menkai žinomos. Bet teisybė ir kad per silpnos. Štai dabar naršyklės fone gaminu plakatą su Inkscape. Labai jį mėgstu bet tiesa tokia kad jame teksto redagavimas e-mailo lygio. Teks apsieiti be išretinto šrifto, bet šitą kainą dar sutinku mokėti.

Mano supratimu grafikos darbams linuksai dar toli gražu netinka, bet „ofiso planktonui“ kurio ir yra daugiausia, linuksai jau dabar pilnai paruošti.

„lygiuotis“ į windows netikęs žodis. Reikia tiesiog atrasti nišą, kuriai linux labiau tinka nei windows, kur jie tiesiogiai geresni ir patogesni. Dizaineriams – ne. Geimeriams – irgi ne. Kompiuterastams, „Ofiso planktonui“, tėvams ir seneliams beveik tas pat.

Vat jei skelbtum kad suinstaliavai ir pamiršai, kad suksis kol geležis supus, visad naujausia ir visad optimizuota sistemos greičiui – būtų šis tas.

Arba galėtų atsirasti paslauga su abonementu, pvz. už kokius 10lt/mėn suinstaliuoti ir palaikyti linux sistemą bei suteikti tarkim valandą nemokamų konsultacijų. Prie populiarinimo turėtų gerokai prisidėti.

Sakyčiau toks dalykas turėtų plisti geografiniu principu – adminas imtų pats reklamuotis ir darbuotis savo kvartale, pažinti žmones, nesiparinti atbėgti ir pažiūrėti ar kokie laidai išlupti ar dar ką. Sukurkit tokią kompaniją ir gal ledai pajudėtų.

[]

 

# kiras,

Būtent apie verslą ir galvoju…

Verslui svarbu aiškiai suvokti į kokią nišą galima orientuotis. Bet to nepakanka. Dar reikia potencialius klientus tinkamai „apdoroti“. T.y. pateikti neginčytiną išskirtinumą. Su tuo pas linuksoidus striuka. „Atviro kodo“ kultūra iš vėžių išmuša tradicinę rinkodarą, kuriai labai trukdo egzistuojanti linukso vystymo krypčių įvairovė. Tikriausiai nėra srities kur „atviras kodas“ nepasakytu „mes ir tai galim, darom!“. Kada nors, kai linuksas užims pastebimą desktopų dalį, tai taps dideliu pranašumu, nes kovoti prieš „visą rinką“ nepajėgs joks mikrosoftas.

Bet kol kas reikia kažkaip pozicionuoti linuksą pakankamai siauroje rinkoje. Ir kaip jau rašiau, nei „nemokama kaina“ nei „laisvė“ netinka. Gal kas gudresnis jau žino, bet aš dar tebeieškau.

cloo, tu pateikei darbo organizavimo pavyzdį, bet kol kas dar reikia pritraukti klientus, t.y. parduoti atviro kodo idėją.

[]

 

# Godhack

Nu blyn kulturingai ar ne bet as jau tau rasiau kad ant Linux per wine paleidi TA PATI autocad ir nupiesi ta savo inkila viskas problemu 0. Su kitom programom lygiai taip pat galima nupiest per 15 min ten nieko blogiau nera kol neina kalba apie kokius tai milijoninius projektus. Mano kl daba prasom atsakyt.

[]

 

# Godhack

Ir megink daryt savo plakata su open office draw, koffice ar gimp. Dizaineriam programu Linuxe pilna.

Ir ta paslauga kur minejai novel ir red hat senai siulo.

[]

 

# Godhack

http://www.ribbonsoft.com/img/screen001.png aisku su autocad to nieks is sito straipsnio skaitytoju nesugebes garantuotai isvis padaryt. Primesim tokiu atveju fakta, kad nieks nei nemokamu programu nepajegia pilnai isnaudot galimybiu, bet vistiek reik nusipiratint dar sudetingesne programa jiem matai maza. Taigi problema yra paciuose Piratiniu win naudotojuose kurie inkila planuoja piest su 10000$ kainuojancia programa ir jiem neatrodo kad jie juokingi su tokiais savo ketinimais nes ai vistiek tik durniai perka programa. Linux nepajegus konkuruot su piratais jokiais budais kaip ir pati microsoft.

[]

 

# cloo

plepys tamsta godhack, žodžių visai nesveriat.

[]

 

# Godhack

Cloo tipinis komercinio softo apologetas. Pirma pazeria kelis gana klaidingus argumentus, o jei jau jam parodai kur tas klaidingumas tada parasideda tu esi toks ar anoks.

[]

 

# cloo

Kurgi ne, tiesiog šablonas. Esi matęs atidarytuvą ?

[]

 

# jacob, jacobshome.info

Daug žmonių yra pasaulyje, tad su tuo pačiu „daiktu“ visiems neįtiksi. Todėl nėra ir auksinio argumento, kuris padėtų Linuxui populiarėti. Šiandiena Linux’as yra tik dar viena operacinė sistema. Ji daug kur figūruoja, kaip pakaitalas. O tai ir yra blogiausia, nes niekam nerūpi, kad tą pačia funkciją gali atlikti ir su Linux’u.

Operacinė sistema, kaip ir pagaminta kėdė ar stalas yra produktas. Deja mūsų aptariamas produktas be „laisvės“ ir „kainos“ daugiau nieko išskirtinio nesiūlo. Tad nėra ir ieškomų argumentų.

Linuxo bendruomenė turėtų sukurti kažką tokio, ko neturi niekas kitas – stebuklą kurio pasauliui reikia šiandien. Tada nereikės nei nišų ieškoti, nei populiarumo problemų spręsti, nes žmonės patys apie tai šnekės. Juk tokių projektų kaip Twitter ar Facebook sėkmė ir slypi jų išskirtinume ir teisinga / sėkminga projekto „gimimo diena“.

p.s. Kirai neveikia tavo duota nuoroda į Matt Asay straipsnį. Gal turi gerą nuorodą?

[]

 

# kiras,

#jacob, iš Konqueror-o man taip pat neveikia, gaunu „Page Not Found“. Cnet.com kažką su savo skriptais pribūrė :(

Bandyk su FireFox. Pas mane veikia.

[]

 

# GODhack

>Linuxo bendruomenė turėtų sukurti kažką tokio, ko neturi niekas kitas – stebuklą kurio pasauliui reikia šiandien.
Pasauliui reikia turet virusus, pasauliui reikia moketi 1000$ daugiau uz kompa arba vogti, pasauliui reikia kad redmondo kalvoj uz juos nusprestu ka jie gali daryt su savo kompo programomis ir ko ne. Niekam nereik stebuklu jokiu.

[]

 

# Vardas

Mano kukliu įsitikinimu nebūtų geresnio postūmio Linux pagrindu sukurtų OS’ų plitimui nei gerai organizuota, masinė pagalba Microsoft ® kuriant apsaugas nuo piratavimo iš atviro kodo bendruomenių.

Kad ir koks šaunus bei tobulas būtų koks Ubuntu – ordos jo nenaudos tol kol jo nenaudos kaimynas, Pinkevičienė arba Zvonkė.

[]

 

# jacob, jacobshome.info

#kiras, tai, kad firefox aš naudoju. Greičiausiai bėdos su pačia svetaine. Dabar pabandžiau, tai net atliekant paiešką man parodo tą pačia „puslapio nėra“ klaidą…

#GODhack, matau nelabai supratai apie ką rašiau. Stebuklu aš apibūdinau naują Linux koncepsiją. Kalbu apie naują produktą, naują būdą kompiuteriui valdyti. Ne jau galvoji, kad taip ir dirbsime ateinantį tūkstantmetį stumdydami langus ir trindami nereikalingus failus į šiukšlinę? Čia kalba neeina nei apie virusus nei apie brangias programas.

#Vardas, Linux yra pasaulinė prekė, tad nereikia apsiriboti vien Lietuva. Patikėk jei jau kompanijos nesugalvoja / nedrįsta tinkamu būdu savo programinio turto apsaugoti, tai nelabai ir masinė pagalba padės.

[]

 

# Godhack

1 sutinku visom 4 su vardas.

A O del naujos koncepcijos tai 4 darbastaliu kubas yra kazkas tokio bet kai kam jis atrodo tiesiog zaisliukas ir jie savaip teisus. Kas yra realiai sitam kl., kad dvirati patobulint labai sunku, 70m jis neiskeite, taip tikriausiai nesikeis ir esmines apple sukurtos idejos pc valdyme. Nei komandos neplanuoja dingt gal jas tarsim balsu tas dabar imanoma ir tik dar zymiai maziau nei kubas vertinama.

[]

 

# kiras,

#jacob, įkėliau pdf-ą

[]

 

# zlabas

Aš manau, kad atviro kodo esmė būtent ir yra laisvė ir mąstymo būdas. Nes jeigu jis būtų tik produktas, kurį reikia parduoti – tai būtų tik eiliniai Windows, MacOS ar BeOS. Ir aš nemanau, kad Linux, kaip operacinė sistema, turi užkariauti pasaulį. Jeigu kokiu nors būdu 20% „planktono“ persikeltų į Linux – tai jį nužudytų kaip laisvą OS.

[]

 

# jacob, jacobshome.info

#kiras, ačiū už dokumentą. Geras nedidelis straipsnis, kuriame yra labai tiksliai apibūdinta dabartinė atvirojo kodo situacija. Žmogus labai teisingai rašo. Kirai, tu su juo sutinki tik iš dalies, nes neteisingai supratai jo žodžius. Autoriaus straipsnyje yra rašoma, kad CIO’s po sutaupytų lėšų ir sėkmingo IT projekto starto, atvirą kodą pradeda sieti su „lankstumu, efektyvumu ir patikimumu“. Kas vėliau ir skatina tolimesnes t.y. jau ilgalaikes investicijas į atvirą kodą. Būtent prieš paskutiniu sakiniu autorius pabrėžia, kad „kaina ir kokybė“ yra atvirojo kodo sėkmės garantas. Būtent autorius sakydamas žodį „kaina“ turi omenyje ne žodį „nemokamas“, o viską kas leidžia įmonei taupyti lėšas dabar ir ateityje. Įmonei nerūpi, kad siūlomas produktas yra nemokamas, jei reikia užtikrintai žinoti, kad šis produktas leis ne tik efektyviau dirbti, bet ir taupyti įmonės biudžetą. Kitais žodžiais sakant, kai eini su verslo pasiūlymu pas CIO savo atviro kodo produktą siūlai, kaip priemonę / įrankį įmonės darbo efektyvumui didinti, gamybos kaštams mažinti ir nešneki apie atvirojo kodo ideologiją ir nemokamą programinės įrangos kainą, nes šie du dalykai negarantuoja sėkmingos / pelningos įmonės veiklos.

[]

 

# kiras,

#jacob, tame ir problema, kad „įrankį įmonės darbo efektyvumui didinti, gamybos kaštams mažinti“ gali pasiūlyti bet kas, tai nėra atviro kodo išskirtinumas. Vadinasi, produkto sėkmę gali lemti didesnis reklamos biudžetas.

Nepakanka turėti geresnę programą, ją dar reikia įsiūlyti. Tai lengviau padaryti turint tai, ko neturi konkurentai. Žiniasklaida jau kalba, kad atviras kodas „lankstesnis, efektyvesnis ir patikimesnis“. Tai gerai, bet jei M$ ir kiti tinkamai sureaguos, mums nepasiseks.

[]