Kažkada, labai senai, mes „brainstorming“ versdavom „proto šturmas“. Atėjo nauji laikai, „protas“ ištirpo ir dabar šturmuojam tik „smegenis“.

Gūglo statistika tai patvirtina
(ką turim / paminėjimų per paskutinius metus / prieš du metus):

  • Smegenų šturmas / 12600 / 2000
  • Proto šturmas / 756 / 8334

!tsss, neskaitykit šito įrašo balsu, kad jIE neišgirstu.

Europos Komisija padarė didelį ir sunkų darbą, privertė M$ paklusti. Bet konfliktai retai baigiasi bekompromise pergale. Šioje istorijoje ne kitaip, priešininkas dar tebeturi didelę manevro laisvę ir tik nuo jo fantazijos priklauso ko imsis. Vieną dalyką jau išbandė, pareiškė, kad nebus jokių naršyklių. Tai tebuvo bukas EU paerzinimas, kvailas žingsnis ypač dėl to, kad nuskambėjo per visas žiniasklaidos priemones ir suerzino vartotojus. M$ susimovė, pasitaisė ir dabar jau pateiks kelias naršykles. Tik neskubėkit džiaugtis, pasiūlymas su kvapeliu, o jeigu jie įjungs savo smegenėles, tai dar įmanomas klastingas manevras.

Žinodamas kaip Windows gerbėjai reaguoja į didelį pasirinkimą, M$ vietoj padaryčiau „zapadlo“, pateikčiau visas nors truputį krutančias naršykles kokias tik rasčiau. Kiekvienas nusipelno šanso, ar ne? Tie kas pripratę rinktis jau senai pasirinko, kitiems imtu akyse raibti ir nežinodami ką rinktis garantuotai išsirinktų IE. Nes tik ją tepažįsta.

Atviros licenzijos nedraudžia pardavinėti atviro kodo programų. Bet mums vis vien kyla klausimų, kaip galima parduoti tai kas yra nemokama ir laisvai prieinama, kas tokie gali mokėti už nemokamą daiktą? Ką gi, pabandysiu pateikti savo versiją, kaip parduoti lengvai prieinamą PĮ ir kas tie pirkėjai su džiaugsmu pasiruošę mokėti už tai kas nemokama.

Svarbiausias užkeikimas čia yra „informacija“. Nors mums, gūglo išauklėtiems, atrodo, kad informacija yra laisvai prieinama ir jos visur gausu, iš tikro yra priešingai ─ ji išbarstyta po informacijos sąvartyną ir jos išgavimas reikalauja pastangų ir sugebėjimų. Geresnis informuotumas yra pagrindinis verslo ginklas prieš pirkėjus. Neturi žinių ─ mokėk ir gausi! Dabar pabandykit įvertinti kiek lemingai žino apie atvirą kodą ir linuksą. Pagavot mintį?

Tiems, kuriems dar „nedašilo“ aiškinu ūkiškai: informacija kainuoja + lemingai nieko nežino ir tingi mokytis = potencialus bizniukas. Internetinę parduotuvę įkurti sugebėtu bet kuris iš jūsų. Atviro kodo programų tinkančių pardavimui trūkumo tikrai nėra. Sunkiausia dalis patraukliai „įpakuoti prekes“, kad vizualiai vertė atitiktų uždėtą kainą.

Kiek atviros programos turėtu kainuoti? Rinkodaros specialistai žino vieną keistą reiškinį, didinant kainą noras nusipirkti prekę nebūtinai mažėja. Kai kuriais atvejais brangesnė prekė yra patrauklesnė. Taip nutinka su prabangos prekėm (bet jos mūsų nedomina) ir dar tada, kai prekės vertę įmanoma nustatyti tik vieninteliu „patikimu“ būdu ─ pagal kainą. Esu ne kartą girdėjęs skundus, kad nemokamos programos nuvertinamos būtent dėl to, kad jas dalina už dyką. Tai uždėkim solidžią kainą, kuri nedviprasmiškai bylotu ─ „ši programa vertinga“.

O kaip į tai sureaguos lemingai? O koks skirtumas, kam tai rūpi? Lemingai juk tingi gilintis į technologijas, ieškotis informacijos, mažai arba nieko nenutuokia apie atvirą kodą ir iš viso, jie bus laimingi nusipirkę brangią programą. Nusipirkus net ir atvirą šlamštą, jo nesinori išmesti, vis tik gaila išleistų pinigų. Jei išmesi, o vėliau prireiks antrą kartą už tą šlamštą mokėti nebesinorės. Pas mane vis dar tebėra Windows, nes mokėjau už ją pinigus :(. Būtų nemokama (kad ir piratinė) būčiau iš kar išmetęs.

Panašiai bus ir su atvirom programom, lemingas nusipirks kokią ir kad nepasirodyti kvailiu prieš draugus, ja demonstratyviai naudosis ir girs, tikins, kad ji verta savo kainos. Kodėl mes tuom neturėtume naudotis?


* Lemingai, tai tokie žmonės, kuriems pinigų leidimas visokiam šlamštui (alaus kamšteliams „bandyk dar kartą“), masinėms pramogoms (one.lt, 69 danguje) ir beverčiams blizgučiams (telefonų dangteliams) teikia nenusakomą džiaugsmą. Kitaip tariant, jie pigios, masinės kultūros aukos.

Iš pradžių tai tebuvo eilinis distributyvo pasibandymas. Turiu eksperimentams atskirą skirsnį, jame retsykiais išbandau ką nors naujo. Pabandžiau ir nedelsiant persikrausčiau. Arch akivaizdžiai geriau už Ubuntu.

Pirmas dalykas kuris krito į akis ─ nestabdantis interfeisas. Kubuntu į bet kokį paspaudimą reaguodavo vangiai. Nežinau kodėl taip prastai veikia, neieškojau priežasčių, tiesiog buvau su tuo susitaikęs. Prieš tai išbandžiau Fedorą ir OpenSuse, kurie nė neužsiminė jog gali būti kitaip. O Arch maloniai nustebino. Pabandžiau įjungti grafinius efektus ir iškarto nusprendžiau, kad jie man reikalingi. Grafiniai efektai su Kubuntu stabdė tiek, kad per tuos trūkčiojimus nesimatė jokios jų naudojimo prasmės.

Kita maloni smulkmena ─ naujesnės programų versijos, įskaitant ir patį Linux. Praktinės naudos tai neturi, tiesiog yra kažkoks primityvus troškimas turėti viską kas naujausia. Nežinau, gal tas troškimas dar iš tų laikų, kai PĮ atkeliaudavo kompaktuose su užrašu „Сборник самых новейших программ“, apie piratavimą dar niekas nekalbėjo o „naujausia versija“ iš tikro reiškė geriau veikiančią ir daugiau naudingų savybių turinčią programa?

Pats Arch distributyvas visada yra pačios naujausios versijos. Dauguma distributyvų turi savo gyvenimo ciklą. Jie verčia tave laukti „naujausios versijos“. Man tai atrodo keista savybė. Kam to reikia, kai naujausią programos versiją į rinkinį įtraukti galima tą pačią minutę, kai tik ji patikrinama? Canonical netgi bando su Debian kūrėjais suderinti naujų versijų išleidimo datas. Naujos versijos laukimas yra erzinantis dalykas ir naudingas tik komercinių programų kūrėjams, kuriems gyvybiškai būtina, kad lemingai pultu pirkti šviežiai iškeptą OS.

Jeigu jus sudominau ir jau taikotės migruoti, truputį stabtelkit ir įvertinkit savo galimybes. Su Arch jums prireiks minimalių komandinės eilutės žinių ir supratimo kam skirtas /etc/ katalogas. Tai nėra kažkas sunkaus ir neįveikiamo, Arch daug paprasčiau už Gentoo. Atlikę visus pradedantiesiems paruoštus veiksmus jūs be vargo tapsit Arch vartotojais. Tiesiog joje nerasit jokio „next next next OK“ derinio. Arch principas ─ viskas turi būti padaryta kuo paprasčiau, be programinių „ramentų“. Viską turėsit atlikti patys, savo rankomis. Nes visokios programos skirtos „supaprastinti“ vartotojo gyvenimą, jį tik dar labiau supainioja.

Netikėtas posūkis operacinių sistemų rinkoje, mažytė revoliucija. Visi blogeriai tik apie tai ir terašo. Tokios OS nuo gūglo niekas nelaukė, aš taip pat maniau, kad tai ne Google daržas ir ji čia nelys. O numatyti, kad taip nutiks buvo įmanoma.

Po to kai netbukų gamintojai ėmė svarstyti kaip čia pritaikius Android-ą savo kompiuteriams, kai tapo aišku, kad yra garantuota paklausa „lengvai“ operacinei sistemai, nepasinaudoti tokia galimybe tiesiog būtų buvę kvaila. Tuo labiau, kad dėl „atviro kodo“ privalumų bei pasiruošus „dirvą“ su Web-inėmis programomis, pasiūlyti rinkai naują OS labai lengva.

Iš linuksinių distribucijų aktyviausiai į netbukų rinką lenda Canonical su Ubuntu. Jiems būtinai reikia rimto konkurento-bendražygio. Konkurento, nes neturint su kuo save lyginti galima greit į pievas iškeliaut. Stipraus bendražygio, nes Canonical viena pati nepakankamai stipri konkuruoti su M$. Kad linuksai atrodytų solidžiau pirkėjų akyse, juos turi siūlyti kelios kompanijos.

Google Inc. stipri, visiems pažįstama kompanija. Ji pajėgi tiesiogiai konkuruoti su M$ jos pačios teritorijoje ir esu visiškai įsitikinęs, kad jai seksis kur kas geriau nei M$-sui su paieškos varikliu.

Papildyta 15:10 ─ paskaičiau vienotokio „Chrome OS – atsakymas į Bing?“, toptelėjo mintis, kad Google tiesiog neturėjo kitos išeities, privalėjo kurti Chrome OS. Jei nedarytu nieko, netbukų gamintojai bandydami pritaikyti Android-ą sau, sužlugdytu gūglo pastangas įsitvirtinti smartfonų rinkoje, t.y. Android-as būtų vertinamas kaip netbukų OS, smartfonai nueitų į antrą planą.

Kodėl Jungtinėse Valstijose linuksai netbook-uose patyrė nesėkmę? Į šį klausimą atsako The VAR Guy blogas. Trumpai tariant, ar gali žmogus nusipirkti netbook-ą su linuksu, jei niekas jam tokio nenori parduoti?