Zombių būna ne vien Holivude, linukse jie taip pat kartais apsigyvena. Juos aptikti nėra sunku, bet nužudyti problematiška, mirti jie nesiteikia. Juk jie zombiai! Skirtingai nuo Holivudiškų, linuksiniai zombiai nekenksmingi ir neužkrečiami.

Zombiais linukse vadinami procesai, kurie jau nustojo veikti, bet įrašas iš procesų sąrašo dar nepašalintas. Tą įrašą pašalinti turėtu „motininis“ (parent) procesas, kuris sukūrė „dukterinį“ (child) procesą, bet pastarasis nusibaigė anksčiau nei buvo tikimąsi. Jei viskas tvarkoje, zombis po kurio laiko bus pašalintas. Bet kartais, dėl programinių klaidų, zombis lieka kabėti.

Kaip zombius aptikti? Tikriausiai žinot komandą top. Pasileiskit, ir Tasks eilutės gale bus įrašas „kažkiek zombie“. Štai, pas mane yra net vienas toks:

Tikriausiai apie jį norėsite sužinoti daugiau informacijos, koks procesas nenori mirti ir iš kur jis atsirado? Informaciją apie zombį parodys ši komanda:

$ ps -el | grep Z

F S UID PID PPID C PRI NI ADDR SZ WCHAN TTY TIME CMD
4 Z 0 17607 1671 0 80 0 - 0 ? ? 00:00:00 dhcpcd <l;defunct<

Pas mane niekaip nemiršta dhcpcd procesas, kurio ID 17607. Kad išsiaiškinti zombio gimdytoją, pirmiausia žiūriu į PPID (Parent Process ID) ir tada ieškau procesu su šiuo ID:

$ ps -el | grep 1671

1 S 0 1671 1 0 80 0 - 42278 ? ? 00:08:44 wicd
0 S 0 1675 1671 0 80 0 - 20296 ? ? 00:02:44 wicd-monitor
4 Z 0 17607 1671 0 80 0 - 0 ? ? 00:00:00 dhcpcd

Štai kas pagimdė mano zombį, wicd ─ WiFi demonas! Pabandykim zombį nužudyti:

$ sudo kill -9 17607

Deja, zombiai taip lengvai nemiršta. Šis negyvėlis vis dar gyvas :( Kad nužudyti zombį linukse, žudyti reikia ne patį zombį bet jo gimdytoją! Bet ne viskas taip paprasta, jei zombio gimdytojas yra init procesas (PID numeris 1), tai nužudę jį užmušim visą linuksą. Bus tas pats kaip nuspausti reset mygtuką. Mano atveju, nužudžius wicd nieko baisaus nenutiks, tik neturėsiu interneto. Ir kai paleisiu wicd vėl, jis sukurs tą patį dhcpcd procesą, kuris dėl kažkokios smulkios klaidelės vėl taps zombiu.

Tai ką daryti? Ogi nieko. Linuksiniai zombiai smegenų nevalgo ─ nenaudoja atminties ir nerija procesoriaus resursų. Viskas ką jie daro, tai užima papildomą eilutę procesų sąraše, nieko daugiau.

Truputį daugiau apie zombius skaitykit čia [EN]. Ir dar čia, bendrai apie procesus [RU].

Praėjo metai nuo pirmojo telefono su Android-u pasirodymo (tai buvo HTC Dream T-Mobile G1, kuris susilaukė didelio susidomėjimą ir daug teigiamų įvertinimų). O dabar galima sakyti, kad Android-as tampa tikru išmaniųjų telefonų standartu.

Lygiai po metų įvairūs gamintojai jau yra išleidę ar bent anonsavę 50 androidinių telefonų!

Pačiam Androidui jau du metai. Kitaip sakant pirmaisiais metais gamintojai jį tik „matavosi“, antraisiais ─ masiškai ėmė gaminti, o sekantys metai turėtu būti išties įspūdingi. (Daugiau apie Android skaitykit čia).

Perskaitę pavadinimą tikriausiai pamanėt, kad įrašas bus apie skaitmeninius piratus? Neatspėjot, rašysiu apie Karibų piratus.

Nežiūrint į tai, kad jie buvo galvažudžiai, valdymas pas piratus buvo labai demokratiškas. Pavyzdžiui, kapitonas buvo renkamas balsavimo būdu, o grobis dalinamas po lygiai kiekvienam. Tai pat pas juos nebuvo rasinės diskriminacijos, visi lygūs, visi plėšikai.

Jums įdomu iš kur ta lygybė, kodėl ne nuožmi autokratija? Viskas labai paprasta, demokratiškas valdymas buvo neišvengiama būtinybė. Pabandykit įsivaizduoti kapitoną priimantį prieštaringą sprendimą, prieš tai neatsiklausus 200 galvažudžių. Jis kaip mat būtu sušertas rykliams ir jo vietą užimtų naujas, demokratiškesnis kapitonas. Tokiom sąlygom demokratija garantuotai įsivyraus.

Dabar palyginkit tą primityvią, laukinę demokratiją su šiuolaikine. Pas mus viskas vyksta civilizuotai. Monopolistai (mažuma) su autorinėmis teisėmis daro ką nori, teisėtai apiplėšinėja vartotojus (daugumą), ir dėlto jokio ryklių šėrimo vajaus nematyti. Šaunu, šiuolaikiniai piratai labai civilizuoti. Įkliuvę jie labai nuolankiai laukia nuosprendžio, arba tyliai susimoka.

Nejaugi tokia padėtis visus tenkina, kodėl niekas nesipriešina? Gal mes tiesiog neįgalūs ką nors daryti? Dauguma nebevaldo? Ar tik netapome „civilizuotos demokratijos“ įkaitais? Gal šiuolaikinė demokratija tiesiog išsigimė ir tai nebėra „liaudies valdžia“ o tik tokios imitacija?

M$ Vista buvo išleista tam, kad specialiai suerzintu vartotojus. Tai M$ rinkodaros gudrybė verčianti fanatiškus windows gerbėjus susimokėti dvigubai už prastesnę OS nei buvo XP.

Aferos schema tokia:

• iš pradžių į rinką paleidžiam akivaizdžiai neišbaigtą OS ir paskelbiam, kad tai didžiausias žmonijos pasiekimas;
• laukiam, kol fanai ims keiktis ir puls į neviltį. Monopolistas palaukti gali, juk lemingai nežino, kad linuksas galėtu tapti puikia išeitimi;
• galiausiai išleidžiam galutinę, ištaisytą versiją, kuri veikia normaliai, maždaug kaip XP tik turi daugiau dzinguliukų.

Psichologai sako, jei žmogų įvaryti į kampą, prigąsdinti ir po to pasiūlyti menkutę išeitį, tai jis jos griebsis kaip skęstantysis šiaudo. Ir dar dėkos skriaudėjui net tuo atveju, kai tas šiaudas akivaizdžiai prasčiau už pradinę padėtį.

Panašu, kad M$ taip ir padarė. Pakišo vartotojams labai prastą OS vietoj senstančios XP, todėl po poros metų išleidus truputį geresnį windows 7, jis atrodo lyg medumi teptas. Spėju, kad tas pats triukas buvo panaudotas prieš išleidžiant XP. Windows ME buvo toks pat š kaip šiuo metu Vista.

Tai kiek ten nusipirko vištą? 17%? Būtent tiek galiausiai bus susimokėjusių du kartus už tą patį daiktą. Gudrus bizniukas.

Yra pavojus, kad tas marazmas su patentais ir autorių teisėmis gali persikelti į idėjų erdvę.

Retsykiais išlenda „pirmieji daigai“. InfoWorld.com paskelbė, o technologijos.lt paslaugiai anonsavo straipsnį, kurio pavadinime yra du nesuderinami žodžiai: „idėjos“ ir „pavogė“.

Paprasti žmonės, tolimi nuo patentų karo neskiria, kur baigiasi patentų teisė ir prasideda nepatentuojamos idėjos. Ir jeigu žiniasklaida nuolat rašys, kad „idėja buvo pavogta“, galiausiai minia ims antrinti „vogti negerai; bauskit vagis; kur žiūri valdžia?“. Neilgai truksim ir korporacijos pareikalaus susimokėti už idėjas. Brangiai, žinoma.

Linuksoidas.lt primena, kad idėjos nepatentuojamos, jas galima laisvai skolintis ir platinti. O atviro kodo šalininkai skatina dalintis idėjomis bei darbais, nepamirštant paminėti jų autoriaus. Ir tai, kad idėjos plinta, visai nereiškia buko „copy-paste“. Kiekvienas kopijuojantis papildo idėjas savomis mintimis, jas tobulina. Niekas nuo to nenukenčia, kaip tik priešingai, praturtina savo darbus.

Todėl raginus žurnalistus būti atidesnius ir neplatinti parazitinių ir klaidinančių minčių.

Vaikystėje skaičiau vieno fantasto (gaila, nepamenu pavardės) pranašystes apie XXIa., kuris atrodė labai tolimas ir paslaptingas :). Jis rašė, kad žmonės evoliucionuos išsigims, jiems nebereiks dešimties pirštų įvairiausiems mygtukams spaudyti, pakaks vieno.

Manot, kad pranašystė neišsipildė?

Fiziškai pirštų nepraradome, bet radome būdą, kaip tapti vienapirščiais išsigimėliais. Kompiuterines piktogramas baksnojame vieno piršto analogu ─ kompiuterine pele. O tie, kurie klaviatūrą priešpastato pelėms, technologinei aklavietei, laikome tikra skaitmeninio amžiaus atgyvena.

GNOME shell yra projektas kuris siūlo naujas paradigmas programų paleidimui, bylų tvarkymui ir langų valdymui. Jis kitais metais turėtų tapti GNOME 3.0 pagrindine naujiena. Kartu su nesenai išėjusia GNOME 2.28 pasirodė pirmoji GNOME shell versija. Distribucijų kūrėjai yra pasimokę iš KDE 4.0 todėl gana atsargūs ir neskuba įtraukti šio naujo įrankio į savo distribucijas, tačiau entuziastai jau dabar sėkmingai kompiliuoja ir testuoja šią programą. Tingintiems kompiliuoti patiems siūlau pažiūrėti paveikslėlius ir video. Ubuntu 11 ko gero atrodys kaip nors panašiai.