Gavau google Wave pakvietimą. To pasėkoje prisiregistravęs gavau dar 8 pakvietimus. Siūliau pražystamiems, bet niekam neįdomu: et skaipinimo maniakai. Taigi tada sugalvojau mini žaidimą. Taisyklės paprastos:
Komentaras parašomas iš Linux distribucijos.
Komentaras jei parašytas iš viršuje dar dar nematytos distribucijos gauna pakvietimą. Kitaip sakant vienai distribucijai vienas pakvietimas.
Kai pakvietimai mano baigsis bus žaidimas baigtas.
Nepamirškit nurodyti teisingo el. pašto adreso.

Šiomis dienom susidūriau su net keliais Ubuntu naujokais ir žinot ką? Jie visi amžinai randa įvairiausių ir sunkiausių būdų kaip instaliuoti programas į Linux kurie galiausiai jiems per daug sudėtingi pasirodo.  Viskas iš tikrųjų yra labai paprasta ir atliekama taip kaip čia parodyta 1:00-1:20
Ar labai panašiai jei turite kitą ne „Debian-based” distribuciją.

Kitas variantas yra susirasti paketų tvarkyklę Synaptic ar ką nors panašaus. Niekada, dar kartą kartoju niekada jums nereikia eiti ilgu ir nuobodžiu windos keliu. Nereikia instaliuojant programą atsidaryti interneto naršyklės ir ko nors per ją siųstis savo nuožiūra, nebent kokie nors forumai kur nors nurodo viską kaip nors kitaip ir detaliai.

Tikiuosi šitas mielas klipukas prisidės prie paprasto klausimo išsprendimo taip kaip priklauso: paprastai ir greitai. Sėkmės instaliuojant. ;)

Tai labai paprasta:

  • $ pdftops apsaugotas.pdf tmp.ps
  • $ pstopdf tmp.ps naujas.pdf
naujienos trumpai

Fedora 12

2009-11-17, GODhack

Fedora 12; vienos iš populiariausių Linux distribucijų naujausia versija šiandien išleista.

Vakar, straipsnyje „Arūnas Žalnierius. Ar verta valstybės įstaigoms pereiti prie atviro kodo?“, perskaičiau „Blue Bridge“ nuomonę, reakciją į „Darbo partijos“ pareiškimą dėl atviro kodo naudojimo.

Keista jų pozicija. Jie užsiima verslu ir bet kokios paslaugos susijusios su IT yra potencialus pelno šaltinis. Ir štai, patys tvirtina, kad „…perėjimas prie kitos programinės įrangos reikalauja didelių pradinių investicijų…“, bet pasinaudoti nuskilusia proga neskuba. Mano supratimu jie turėtu būti patys pirmieji reikalaujantys priimti „Darbo partijos“ pasiūlymą. Juk jie pelno siekianti organizacija, ne altruistai. Verslininkai užuodę pinigus dažniausiai stengiasi prikąsti liežuvi, nesako tiesos, pasako tik tai kas jiems naudinga. Kartais net atvirai meluoja. Galimas didžiulis valdiškas užsakymas, ne pačiu geriausiu verslui metu, neabejotinai turėtu sužadinti grobuonišką instinktą…

O gal tiesa visai kitokia ─ atviras kodas realiai sumažina išlaidas ir tuo pačiu IT kompanijų pelną?

Manau jau visi girdėjot apie GPS navigacijos biznio „pabaigą“. Google, visų mylimas monstriukas, nemokamai pateikė savus žemėlapius, žinia apie tai akimirksniu apkarpė Garmin ir TomTom akcijas.

Nors Google ir stengiasi laikytis principo „nepakenkti“, bet kuo toliau, tuo sunkiau jiems tai sekasi. Žinau iš kur kojos dygsta ─ Google yra didelė atvira akcinė bendrovė ir ji yra priklausoma nuo akcininkų. Žaidimo taisykles nustato akcininkai, nepriklausomai nuo S. Brino ir L. Page norų. O taisyklės paprastos ─ privalai plėstis nepaisant nieko. Antraip akcijų kaina ims kristi, akcininkai bruzdėti.

Vėliau ar anksčiau Google taps tokiu pačiu monstru kaip M$. Bet ne viskas taip blogai, yra vilčių, kad kada nors augimas ir ambicijos apsiramins kaip nutiko su IBM. Pasakoja, kad ši kompanija taip pat buvo godus monstras, o dabar tėra tik dar viena didelė korporacija.

Kroitus uždavė vieną iš tų amžinųjų klausimų į kurį neįmanoma atsakyti teigiamai ─ ar tikrai linukse negali plisti virusai*? Kaip įtikinti Windows vartotojus, kad negali? Užduotis neįveikiama, nes tuojau būna pateiktas kontrargumentas, toks kaip „nėra virusų nes linuksas nepaplitęs“, kuriam paneigti reikia sulaukti visuotinio linukso paplitimo.
* „Virusais“ čia pravardžiuoju visokiausias nepageidaujamas programas, trojanus, kirminus ir kitą bjaurastį

Žiūrint principingai, nė vienas ekspertas netvirtins, kad linukse virusų plitimas neįmanomas. Bet jie pasakytu, kad linuksas iš esmės saugesnis. Tik neaišku kiek ir įdomu kas tą saugumą sukuria? Nesigilinant į architektūrą ir kitokius techninius dalykus, yra dar viena priežastis dėl kurios virusai windows-uos plisti gali o linukse ne. Tai ta pati priežastis, dėl kurios yra įmanomos ligų epidemijos ─ vientisa, palanki plitimui terpė.

Windows-e virusai plinta ne šiaip sau, dažnai problema pasiekia epidemijos mastus dėl jų identiškumo. Jie yra labai palanki terpė žalingų programų plitimui ─ jų operacinė sistema visur vienoda, su default-iniais nustatymais ir vienodomis populiariausiomis programomis. Ir tikros žalos virusai pridaro tik kada kyla epidemija. Tik dėl epidemijos mastų virusų kūrimas yra patrauklus užsiėmimas visokiems nusikaltėliams. Jei epidemijos nėra, virusai nunyksta „savaime“, nespėję pasižymėti. Kad išplatinti virusus nenorinčius plisti tarp daugiau-mažiau skirtingų sistemų, jų kūrėjams tektų labai pasistengti. Ar kas nors norėtu dėl to daug vargti? Nemanau, yra lengvesnių plėšikavimo būdų.

Epidemija tarp linuksinių kompiuterių neįmanoma iš principo, dėl didžiulės jų įvairovės. Būtent skirtingų distributyvų kiekis garantuoja didesnį saugumą nuo virusų, ne vien tik techninės priemonės. Kad ir kokią rinkos dalį užimtu linuksai, vienos rūšies distributyvų vis vien bus per mažai, kad sukelti rimtesnių problemų.

Įdomu, kiek rinkos turėtu užimti Windows, kad jie taptų nebepatrauklūs virusų platinimui? Kaip ten bebūtu, mažėjant Windows paplitimui, virusų problema taip pat turės mažėti. Greičiausiai jie visiškai neišnyks ir gal būt atsiras vienas kitas linuksinis, bet tokio masto problemų kokias turim dabar nebeliks.