Žemės ūkio specialistai senai patyrė, kad vienos rūšies pasėlių auginimas reikalauja didelių sąnaudų juos apsaugoti nuo kenkėjų ir ligų. O kuom didesni laukai, tuom didesni galimi nuostoliai. Nesu agronomas todėl nežinau tų būdų kuriais ūkininkai bandė išspręsti savo problemas, tegirdėjau apie vieną ─ viename lauke auginti keletą skirtingų augalų.

Panašu, kad tas būdas jiems neišdegė ─ laukuose vis dar karaliauja monokultūra.

Operacinių sistemų pasaulyje egzistuoja ta pati monokultūros problema. Visi žinot jos pavadinimą ir kas čia „vyr. agronomas“. Virusų veisiasi tiek, kad su jais vos susitvarko dešimtys antivirusų kūrėjų. O štai kita OS, Linux, tokių problemų neturi. Kodėl? Nes, be kitų, techninių privalumų, yra daug skirtingų distributyvų ir kuriam nors iš jų tapti vienvaldžiu lyderiu negresia.

Žinau, dabar kai kas jau murma po nosim, atseit Linux-ų mažuma, todėl jiems ir nekuria virusų. Kad paaiškinti „ant pirštų“, kad taip nenutiks pasitelksiu SPAM robotų pavyzdį, kur skirtumas tarp mono-kultūros auginimo ir įvairovės pranašumų bus akivaizdesnis.

Dauguma esat matę ir tikriausiai naudojote kokį nors būdą pateikti internete el. pašto adresą tokiu būdu, kad jis nepatektų į SPAMbotų akiratį, pavyzdžiui, „vardas eta domenas taškas lt“. Šis būdas veikia kurį laiką, kol juo neima naudotis dauguma. O tada SPAM-eriai paleidžia robotą, kuris be vargo tokį užrašą paverčia el. adresu.

Internautai saugodamiesi tokių apsaugų prigalvojo daug. Teoriškai, kiekvienas iš jų yra lengvai įveikiamas, bet praktiškai gelbsti tai, kad nėra „monokultūros“. Adresų surinkimo robotai turi ribotus resursus. Jie gali įveikti kelis adreso slėpimo metodus. Bet kiekvienai apsaugai įveikti reikia tam skirto programinio kodo. Kuo robotas „protingesnis“ tuo daugiau kodo reikia. Čia ir pasireiškia įvairovės galia ─ dešimtims ar šimtams adreso slėpimo būdų įveikti prireiktų didelio, nerangaus boto. Jis nepajėgtu adresus rinkti greitai, be to jo darbą greit užblokuotu serveriai.

Todėl botai renka tik populiariausiais būdais „užšifruotus“ adresus, visi kiti jų išvengia.

Su OS saugumu tas pats. Kuo didesnė distributyvų įvairovė, tuo sunkiau platinti virusus. Šiuo metu distributyvų yra virš trijų šimtų. Išpopuliarėjus linux-ui jų gali padaugėti iki tūkstančių. Negalint efektyviai ir pigiai platinti virusų, jų kūrimas gali tapti ekonomiškai nuostolingu užsiėmimu.

Kitaip sakant, nereikėtu skųstis Linux distributyvu gausa. Logiškiau elgtis priešingai ─ ieškoti būdų kaip jų įvairovę pagausinti.

Ak jau tie pranašautojai…

InformationWeek prognozės, koks bus Linux 2012-aisiais, internete sukėlė diskusijų bangelę. Pagrindinės mintys: internetinės programos dominuos, virtualizacija patobulės, bet nieko naujo neatneš ir komandinė eilutė taps istorine atgyvena.

„Web-inės programos paims viršų“

Kurgi ne. Šis spėjimas tikrai nepasitvirtins. Tokių buvo ir anksčiau. Pamenat pranašystę, kad „plonas kompiuteris“ („thin client“) išstums iš rinkos pilnaverčius kompiuterius. Nepamenu kelintais metais tokia „prognozė“ užgimė, bet ji laikas nuo laiko „prisikelia“ ir gąsdina šviežiai iškeptus marketoidus būsima revoliucija kompiuterių rinkoj.

Neišdegė. „Plonas kompiuteris“ neužkariavo rinkos, jis liko nišiniu produktu dėl vienos paprastos priežasties ─ pilnaverčiai kompiuteriai pigo per greitai.

Interneto programų teikiama nauda labai panaši į „plono kompiuterio“ teikiamą naudą. Abi supaprastina kompiuterių aptarnavimą, nepririša žmogaus prie vienos darbo vietos ir atpigina programinę įranga skaičiuojant vienam vartotojui (komercinių programų atveju). Tik per internetą programas pasiekti lengviau.

Bet, kaip nutiko „ploniems kompiuteriams“, taip ir „Web-programos“ liks nišiniais produktais. Pastarosioms didžiausią grėsmę kelia sparčiai lengvėjantys ir pingantys nešiojami kompiuteriai bei „išmanieji“ telefonai. Be abejo, patogu internete kai ką laikyti, bet tikrai ne viską. Tiesiog minia susižavi šviežiom idėjom, pasimėgauja naujoms savybėm, nusivilia jų trūkumais ir galiausiai naujovė užima sau skirtą, kuklią vietą :)

„Komandinė eilutė taps istorija“

Nekiškit nagų prie mūsų šventovių! :)

Tvirtinti, kad išnyks komandinė eilutė, tas pat kaip sakyti, kad neliks serverių, adminų, programuotojų ir entuziastų, kuriems kapstymasis sistemoje ─ hobis. Tik nerodykit pirštu į Windows ir nesakykit, kad minia humanitarų viską pakeis. Pirma, Windows yra uždaras produktas ir su komandine eilute ten mažai ką gali padaryti. Antra, M$ dirbtinai naikino komandinę aplinką ir dėl to gailisi. Prisimenat vieną reklamuotą „vištos“ naujovę ─ tobulą komandinę aplinką?

O kaip dėl minios, kuri neišmano komandinės aplinkos ir kitokių techninių vingrybių? Minia nesunaikins jos poreikio, minia jį sustiprins. Nejaugi manot, kad daugėjant paprastų vartotojų poreikis prižiūrėti ir tvarkyti OS staiga ims ir išnyks? Jokiu būdu. Jis padidės, nes bus daug vartotojų kuriems reiks daug pagalbos. Ir nemanykit, kad atsiras visavertės grafinės sistemos tvarkymo programos. Neatsiras, kodėl? Apie tai jau rašiau straipsnelyje „Kodėl komandinė eilutė niekuomet neišnyks“.

Ar komandinė aplinka pasikeis? Manyčiau taip. Gal būt kas nors sukurs „draugiškesnį“ shell-ą mažiau išmanančiam vartotojui, o gal tiesiog atsiras bash-o antstatas, palengvinantis buvusių Windows adminų kančias :) Bet kuriuo atveju, komandinė aplinka klestės. Kas be ko, grafinė aplinka taip pat labai patobulės. Ar kas nors tuom abejoja?

„Virtualizacija tobulės, bet daug iš jos nesitikėkit“

Šitas spėjimas netoliaregiškas. Jis remiasi ta situacija, kurią matom dabar. T.y. virtualios sistemos labai parankios serveriuose, kaip sąnaudų mažinimo įrankis, o asmeniniuose kompiuteriuose naudojama tik išsibandyti kitokias OS.

Aš tvirtinu priešingai ─ virtualizacija sukels revoliuciją Linux pasaulyje. Ji taps pagrindine įvairias OS jungiančia dalimi, ji paskatins įvairiausių distributyvų kūrimo bumą ir Linux plitimą aplamai. Linux-ams asmeniniuose kompiuteriuose virtualizacija taps tokia pat būtina, kaip BIOS kompiuteriui. O tie, kurie pirmieji „sudėlios turimas kaladėles“ į miniai suprantamą mozaiką, taps tokie pat žinomi, kaip ir Estai su savo „Skype“ :) (juk iki „Skype“ atsiradimo interneto telefonija, tam skirti protokolai ir pats internetas jau buvo sukurti, tik nebuvo tinkamai sukomplektuoti).

Kaip ir kada tokia „revoliucija“ įvyks? Deja, trumpame straipsnyje nesugebėsiu papasakoti, tuo labiau, kad ne visos šios dėlionės dalys man pačiam aiškios. (Apie vieną dėlionės dalį galit pasiskaityti knygoje „Ilgoji uodega“)

post scriptum

Prognozės, tai grynas šaudymas į dangų užmerktomis akimis, tikintis sumedžioti žąsį pietums. Tokia „medžiokle“ užsiima dauguma prognozuotojų. Esant dideliam prognozių kiekiui, kuri nors būtinai pataikys ir tada išgirsit šaukiant „argi aš nesakiau?“ :) Šitaip bet kuris iš mūsų gali tapti garsiu pranašu. Jei minia pastebės, būtinai išaukštins, o jau tada ! geresnis darbas, didesni pinigai, daugiau draugų ir „pasekėjų“. Ko dar reikia žmogui?

Jūs taip pat galit pranašauti. Kaip manot, kokia bus Linux ateitis?

vienastoks pradėjo rašyti straipsnių ciklą „Mintys apie autorių teises“ apie autorinę teisę. Ta proga prisiminiau, kad turiu pas save Lorenco Lesigo knygos „Laisvoji kultūra“ (1,4MB PDF) vertimą į rusų kalbą (o čia Lawrence Lessig, Free Culture – originalas angliškai, 2,5MB PDF).

Knyga tikrai įdomi, net jei neturite spec. teisinių žinių. Labiausiai man patiko paaiškinimas kokiu būdu ir kieno naudai atsirado 70 metų trukmės autoriaus teisių „neliečiamybė“. Knyga platinama laisvai su Creative Commons licenzija. Taip, kad bent jau iš idėjos, turite teisę laisvai parsisiųsti ir skaityti.

Senai besilinksminau. Jau visas pusmetis. Taigi, nusprendžiau atsinaujinti savo Kubuntu į Hardy Heron.

Nežinau, ar čia mano vaizduotė kalta ar iš tikro kiekviena nauja Kubuntu versija prastesnė už senąją? Keičiau 7.04 į 7.10 ir teko daug krapštytis kol viskas ėmė veikti daug maž taip kaip noriu. Dabar 8.04 ─ išlindo daugiau trūkumų nei buvo ištaisyta. Kai keičiau Debian į SuSE o po to į Kubuntu, buvo viskas priešingai, su kiekvienu keitimu vis geriau.

Dabar taip blogai, kad iš pradžių įdiegtą 64 bitų versiją pakeičiau į 32 bitų. Kvailas sprendimas, nes nieko taip neištaisiau o sugadinau „užmigdymą“ ─ dabar kompas pakimba. 7.10 versijoje „migdymas“ irgi normaliai neveikė, su komerciniu ATI vaizdo plokštės valdikliu (turiu nebrangų HP nx6325) nesuveikdavo visai o su atviro kodo tik aktyvuojant rėžimą pele, o nuleidus „dangtį“ neišsijungdavo. Naujojoj, 64 bitų versijoj viskas veikė išskyrus vieną dalyką, norint išjungti arba perleisti kompiuterį užgesta ekranas ir toliau nieko, iki kol nenuspaudžiu Ctrl+Alt+Del. 32 bitų versijoje kompiuteris pakimba mirtinai, vienintelis sprendimas, kokį kolkas radau ─ naudoti komandinę eilutę (jau matau kaip džiūgauja Windows fanai). visas straipsnis…

Šiandien teko stebėti kaip Windows vartotojas naudoja IE7 naršyklę. Buvau šokiruotas. Nepaisant atsiradusios galimybės naudoti korteles (žinau, kad jis apie jas žino) ir įdiegto FF, stebėjau kaip žmogus blaškosi tarp atskirų IE7 langų, kaip be jokio reikalo atidarinėja naujas ir uždarinėja tuo metu reikalingas IE7 kopijas. Galiausiai po frazės „reikia pasidaryti daugiau vietos“ išjungė kelias programas su kuriomis tuo metu dirbo dienos darbus. Visas blaškymosi procesas truko kokias 15 min. Ir visa tai tik tam, kad vieną katalogą su jo turiniu per FTP permestu į serverį.

Nutylėjau. Nieko jam nesakiau, nes išsigandau, kad bandymas priminti, kaip efektyviau dirbti pareikalaus dar penkiolikos minučių brangaus darbo laiko.

Balmeriui pastaruoju metu turėtu būti sunku užmigti. M$ imperija iš visų pusių apgulta atviro kodo gerbėjų ir jų darbo vaisių. Negana to, kad leidžiamos ir nuolat tobulinamos įvairios Linux distribucijos galinčios pilnai pakeisti patys žinot ką, tai dar gabūs programuotojai tiesiogiai kėsinasi užkariauti tą nelemtą operacinę sistemą.

Pirmieji į Windows daržą tikriausiai bus pasikėsinę Wine kūrėjai. Jeigu PĮ gamintojai ignoruoja Linux, tai padarykim, kad jų programos veiktų mūsų operacinėje sistemoje (kartais netgi geriau nei langinėse). Linksmiausia tai, kad M$ nesiėmė atsakomojo veiksmo „paleiskim Linux programas pačioje tobuliausioje OS“. Ne, jiems tokio šanso nesuteikė atviro kodo judėjimas, kurio dėka daug AK programų puikiai veikia ir Linux ir Windows OS. visas straipsnis…

Iš kart pasitaisysiu: rašysiu ne apie monopoliją, o apie dominuojančia, išskirtinę padėtį rinkoje. Tarp jų yra didelis skirtumas ─ net 1% konkurencijos gali smarkiai pakeisti „monstro“ elgseną. Dar labiau jus nustebins teiginys, kad monopolija gali būti ne tik žalinga, bet ir naudinga.

Dominuojanti padėtis įmonei leidžia sutelkti didesnius resursus (pinigai, žmonės, technologijos, žaliavos) vienose rankose. Dominavimas taip pat primeta standartus. O standartai visą pramonę nukreipia viena linkme. visas straipsnis…