M$ Vista buvo išleista tam, kad specialiai suerzintu vartotojus. Tai M$ rinkodaros gudrybė verčianti fanatiškus windows gerbėjus susimokėti dvigubai už prastesnę OS nei buvo XP.

Aferos schema tokia:

• iš pradžių į rinką paleidžiam akivaizdžiai neišbaigtą OS ir paskelbiam, kad tai didžiausias žmonijos pasiekimas;
• laukiam, kol fanai ims keiktis ir puls į neviltį. Monopolistas palaukti gali, juk lemingai nežino, kad linuksas galėtu tapti puikia išeitimi;
• galiausiai išleidžiam galutinę, ištaisytą versiją, kuri veikia normaliai, maždaug kaip XP tik turi daugiau dzinguliukų.

Psichologai sako, jei žmogų įvaryti į kampą, prigąsdinti ir po to pasiūlyti menkutę išeitį, tai jis jos griebsis kaip skęstantysis šiaudo. Ir dar dėkos skriaudėjui net tuo atveju, kai tas šiaudas akivaizdžiai prasčiau už pradinę padėtį.

Panašu, kad M$ taip ir padarė. Pakišo vartotojams labai prastą OS vietoj senstančios XP, todėl po poros metų išleidus truputį geresnį windows 7, jis atrodo lyg medumi teptas. Spėju, kad tas pats triukas buvo panaudotas prieš išleidžiant XP. Windows ME buvo toks pat š kaip šiuo metu Vista.

Tai kiek ten nusipirko vištą? 17%? Būtent tiek galiausiai bus susimokėjusių du kartus už tą patį daiktą. Gudrus bizniukas.

Yra pavojus, kad tas marazmas su patentais ir autorių teisėmis gali persikelti į idėjų erdvę.

Retsykiais išlenda „pirmieji daigai“. InfoWorld.com paskelbė, o technologijos.lt paslaugiai anonsavo straipsnį, kurio pavadinime yra du nesuderinami žodžiai: „idėjos“ ir „pavogė“.

Paprasti žmonės, tolimi nuo patentų karo neskiria, kur baigiasi patentų teisė ir prasideda nepatentuojamos idėjos. Ir jeigu žiniasklaida nuolat rašys, kad „idėja buvo pavogta“, galiausiai minia ims antrinti „vogti negerai; bauskit vagis; kur žiūri valdžia?“. Neilgai truksim ir korporacijos pareikalaus susimokėti už idėjas. Brangiai, žinoma.

Linuksoidas.lt primena, kad idėjos nepatentuojamos, jas galima laisvai skolintis ir platinti. O atviro kodo šalininkai skatina dalintis idėjomis bei darbais, nepamirštant paminėti jų autoriaus. Ir tai, kad idėjos plinta, visai nereiškia buko „copy-paste“. Kiekvienas kopijuojantis papildo idėjas savomis mintimis, jas tobulina. Niekas nuo to nenukenčia, kaip tik priešingai, praturtina savo darbus.

Todėl raginus žurnalistus būti atidesnius ir neplatinti parazitinių ir klaidinančių minčių.

Matt Asay sako kad populiarinti linuksą kaip „laisvą PĮ“ prasta strategija (būtinai paskaitykit). Jau rašiau, kad „nemokamas linuksas“ taip pat bloga atviro kodo reklamos strategija. O dabar dar išbrokuosime „laisvę“? Laisvė (atvirumas) ir nemokamumas yra du svarbiausi linukso bruožai, be šių sąvokų sunku paaiškinti žmonėms linukso ir aplamai atviro kodo išskirtinumą komercinių programų atžvilgiu. Atrodo, verslo žmonėms tolimiems nuo programavimo šie dalykai mažai rūpi, ir jie yra antraeiliai.

Su Matt Asay galiu sutikti, bet tik iš dalies. Jis remiasi neapgalvotu, į trumpalaikę perspektyvą orientuotu verslo teiginiu, kad svarbiausia „lankstumas, efektyvumas ir patikimumas“ o visa kita nesvarbu. Visai pamirštama apie uždaro kodo rizikas, priklausomybę nuo vieno gamintojo. Be abejo, verslas yra įpratęs susimokėti, visos pagalbinės priemonės reikalingos verslui yra perkamos, tai visai normalu nes specializuoto verslo paslaugos didina gamybos ar paslaugų efektyvumą. Bet kai PĮ gamintojas ima statyti savo sąlygas kliudančias verslui, darančias jį priklausomu, vertėtu susimastyti. Autorinės teisės ir patentai šiais laikais naudojami protekcionistiniais tikslais, jie nė kiek nepadeda verslui. Tai akivaizdu tampa tik ilgalaikėje, tolimoje perspektyvoje, o dauguma juk gyvena šia diena. Ir kam čia galvoti apie ateitį, jeigu ilgiau penkerių metų vienoje vietoje eiliniai vadybininkai neišbūna?

Taigi, naudoti „laisvę“ kaip argumentą agituojant už atvirą kodą neparanku. Tiksliau, labai sunku nupasakoti tuos pavojus, kurie žmonėms atrodo tolimi ir teoriniai. Tai kas mums yra esminis privalumas, kitiems tik abstrakcija.

O jei ne „laisvė“ ir ne „kaina“, kas tada turėtu tapti pagrindiniu argumentu populiarinant linuksą?

Jei teisingai pastebėjau, tai prasideda eilinis mikro-karas tarp operacinių sistemų. Lyginsimės pagal pasikrovimo greitį.

Gal ir gerai, sakyčiau.

O jūs tikriausiai imsit prieštarauti, kad tai beprasmiška, nes mėnesiais neišjungiat kompiuterio? O aš manau, kad kompiuterio OS užkrovimas iki darbingos būsenos greičiau nei per sekundę yra naudingas dalykas. Kodėl?

Todėl, kad taip galima prailginti darbo nuo akumo trukmę. Tarkim užsiimat kažkuom (nesvarbu kuom), jums prireikia minutę kitą pagalvoti, kad tęsti darbą arba dėmesį atitraukia skambutis arba nusprendėt užsikaisti arbatos arba … maža kas dar nutiko … Ką tuo metu veikia jūsų kompiuteris? Tuščiai eikvoja akumo energiją! O jei kiekvienos trumpos (!) prastovos metu kompiuteris būtų išjungiamas, su tuo pačiu akumuliatoriumi kompiuterio darbo laikas gerokai pailgėtu.

Žinoma, suspend-to-ram ir dabar veikia greitai, bet vis dar trūksta trupučio iki psichologiškai komfortiškos sekundės. Kaip tik tiek trunka ekrano uždarymas ir atidarymas. Tik vieną sekundę.

YouTube – Linux Beauty (Ubuntu).

Daugiau informacijos video aprašyme. Linkiu smagaus žiūrėjimo.

Windows naudotojai dažnai pateikia krūvas argumentų, kodėl linuksas yra blogai, kodėl jo neverta bandyti. Ką gi, šiame įraše imsiu ir pritarsiu jiems. Pateikiu sąrašą priežasčių atsisakyti linuksų ir likti prie savo numylėtosios langinės:

• Visų pirma, Windows yra įprasta ir pažįstama OS. Linuksas jums nematytas ir bauginantis. Jį teks mokytis iš naujo. Na … beveik iš naujo … hmmm, tiksliau sakant ten tokie patys langai ir ženkliukai. Bet vis tiek reiks pratintis, o tai laaabai sunku.
• Linukso įdiegimas pernelyg paprastas ir jo visai nereikia nuolat „perinstalint“. Windows vartotojai jau įprato, kad tą OS reikia nuolat „perinstalinti“. Ir tas procesas (įskaitant ir programų diegimą) užtrunka labai ilgai. Todėl jie stengiasi tuom užsiimti kuo rečiau. Linukso su visomis programomis diegimas toks paprastas, kad tokį diegimą norisi pakartoti vėl ir vėl. Daug kartų. Jei taip dažnai mėgausitės OS diegimu, artimieji labai susirūpins jūsų psichine sveikata. Kai prisižaisi iki soties su diegimu, pastebėsit, kad niekaip negalit sulaukti tos dienos, kada sistema „prisigaudys šiukšlių“ ir ims stabdyti. Pasąmonė jums ims tvirtinti, kad kažkas negerai, kad jau atėjo laikas… Toks nervingas laukimas, nugarą kutenantis nerimas sutrikdys jūsų miegą, pakirs pasitikėjimą savimi.
• Taip gali nutikti, nes linukse nesiveisia virusai. Antivirusinių programų veikimas sukuria palaimingą saugumo jausmą. Nuolatiniai priminimai, kad laikas atnaujinti antivirusą, leidžia jums pajusti, kad rūpinatės savo kompiuterio sveikata net jei apie tai nieko nenutuokiate. Be to jūs visada žinote, kad reikalui esant tereikia išjungti antivirusą ir kompiuteris stebuklingai pagreitėja. Linukse to nebus. Jame nėra jokių atliekamų, stabdančių kompiuterį programų, kurias galėtumėt išjungti.
• Linukse per daug laisvų programų. Milijonai Windows vartotojų spėlioja, kaip galima kurti programas už dyką ir jas laisvai, be jokių apribojimų platinti? Nejaugi programuotojams nė kiek negaila, kad jų idėjomis naudosi kiti vien už ačiū? Argi nebaisu, kad jų darbą gali „pavogti“? Jums nederėtu pratintis prie linukso, nes tokie spėliojimai prie gero nepriveda. Jis skatina liberalų mąstymą, o mes gerai žinome, kad liberalai rinkimuose visada pralaimi.
• Laisvų programų ne šiaip daug, jas lengva susirasti. Viskas vienoje saugykloje! Ir viskas, ką reikia padaryti, tai sudėlioti paukščiukus ties jums patikusiom programom. Jokių paieškų internete, jokių xxx.exe. Tai taip neįprasta. Ir kokia neteisybė ! linukse veikia ne visos Windows programos, teks naudotis linuksinėmis. O dar tas saugumas! Nereikia spėlioti saugi programa ar ne. Imi ir naudojiesi. Juk taip negalima, OS privalo daug kartų paklausti „ar esat įsitikinę, kad įsitikinęs, kad norit įsidiegti šia nematytą programą?“. OS privalo demonstruoti rūpestį jumis. Antraip pamiršite, kad naudojate kompiuterį ─ didžiausią žmonijos išradimą.
• Linukso bendruomenės savitarpio pagalba nuostabi. Ir tai gąsdina bet kurį Windows vartotoją. Tik pagalvokit, viskas ko jums iki šiol reikėjo ištikus bėdai, tai žinoti kur yra reset mygtukas, nieko daugiau. Jei nepadeda, tiesiog susitaikote su tuo ir gyvenate toliau. Linukse gi, kas nors jau bus susidūręs su panašiu klausimu ir bus parašęs atsakymą. Jūs negalėsite nurimti, kol to atsakymo nerasite. Beieškodami atsakymo, daugybę laiko sugaišit diskutuodami, kas geriau Windows ar Linux. Bet vistiek negalėsit nurimti, nes būsite tikri, kad atsakymas kažkur tikrai yra.
• O vienas iš klausimų, kurį tikrai užduosit ─ „kokį linuksą naudoti, kokią grafinę aplinką turiu pasirinkti?“. Čia tai su kuom anksčiau jums neteko susidurti ─ didelis pasirinkimas, tikras pradedančiojo košmaras. Norinčių padėti išsirinkti bus daug, labai daug. KDE, Gnome, Enlightenment, FluxBox, Ubuntu, SuSE, Mandriva, RedHat… Kiekvienas pateiks šūsnį nenuginčijamų argumentų, kodėl jo siūlomas distributyvas ar grafinė aplinka yra geriausi. Ir tai jus, nepratusius rinktis, dar labiau supainios, pasirinkti taps neįmanoma. Aš jums rimtai sakau, šis galvos skausmas ne jums, geriau linuksą pamirškit.
• Per daug grožybių, per daug efektų. Jei esate „laimingas“ Vistos naudotojas, jūs kaip ugnies bijote visokių OS pagražinimų. Vien pagalvojus, kiek pinigų reiks išleisti, kad kompiuteris imtu dirbti taip pat lengvai, kaip iki Vistos, nuotaikos kaip nebūta. Vistos vartotojui, bet kokie pagrąžinimai asocijuojasi su super galingu kompiuteriu ir sulėtėjusiu darbu. Todėl, kai jums sakys, kad linukse tokie ir dar gražesni efektai veikia su įprastu kompiuteriu, jūs visiškai nepatikėsite. Geriau nebandykit linukso, nes kai tik suprasite, jog tai tikra tiesa, nusigraušite nagus ir imsite rautis plaukus. Ypač jei buvote „laimingas“ Vistos naudotojas.
• Jokių bandomųjų versijų, legalu ir be apribojimų. Kaip išsibandyti brangią programą ir kada baigiasi galiojimo laikas, ar labai nusikalsit, jei vieną dieną pavėluosit ištrinti programą, o jeigu ištrinsiu ir naujai įrašysiu ar kas nors pastebės? Kaip programą aktyvuoti, kada susimokėti? Jei neaktyvuosiu ar mano įvesti duomenys išliks? Su linuksu tokių klausimų nekils. Linuksui ne tik nereikia bandomojo laikotarpio, bet ir darbą su juo ir kitomis programomis galima pradėti iš karto. Ar suprantat kaip tai baisu? Tai mūsų įprasto darbo proceso dalis ir jeigu to nebeliks, bus mažiau darbo, kažką teks atleisti. O gal tai būsit jūs? Dar vienas bedarbis tokiu sunku metu. O jei linuksą ims naudoti visi?
• Ir iš viso, nereikia leisti pinigų. Viskas už dyką ─ tai nenormalu, mūsų visuomenei nepriimtina. Dabar krizė ir mes privalom rūpintis amerikonų gerove, privalom pirkti brangias programas, kad pinigai cirkuliuotu ir keltu ekonomiką. Jei bus jiems gerai tai ir mums gal būt nubyrės. Bet jeigu naudosit linuksą, jums teks galvoti kur išleisti atliekamus pinigus. Priimti sprendimą, kur leisti pinigus yra didelė atsakomybė, tokią sau gali leisti tik IBM. Neapsunkinkit savęs, nenaudokit linukso.

Bendrai paėmus linuksas nuobodi sistema. Viskas veikia, nėra virusų, niekas nestringa ir nieko nereikia diegti iš naujo. O jei jau išsirinkot sau tinkamas programas, tai net kompiuterinės naujienos žiniasklaidoje apie linuksą nebedomina. Absoliuti nuobodybė. Su Windows daug linksmiau, nuolat kas nors nutinka ir nuobodžiauti su ja nėra kada. Be to ji skatina bendravimą, prisiminkit kiek kartų per dieną jums reikia ko nors pasiklausti, kad išspręsti kilusias problemas. Jeigu jūsų optimistas ir kovotojas iš prigimties, nenaudokit linukso, nes mirsit iš nuobodulio.

Atrodo paradoksalu, bet kad įsiūlyti nemokamą daiktą jį reikia parduoti. Sakydamas „parduoti“, omeny turiu, kad patarimai naudoti atviro kodo programas turi būti apgalvoti ne prasčiau nei komercinio produkto pardavinėjimas.

Ankstesniame įraše jau minėjau, kad konkuruoti su M$ vien žemesne kaina ir dar jos pačios žaidimo aikštelėje yra neprotinga. Jei kainą (tiksliau jos nebuvimą) iškelsit į pirmą vietą, tai vartotojai dažnai sakys „nemokamas ─ vadinasi bevertis“. Nemokamas daiktas dažnai yra nuvertinamas, parsinešus namo nemokamą programų rinkinį labai paprasta išmesti į šiukšlinę be jokio gailesčio. Ir priešingai, PĮ, už kurią sumokėjot pinigais sąžinė neleis išmesti, net jeigu tai bus visiškas šlamštas. Dažnai kaina tampa tuo inkaru, kuris neleidžia taip lengvai atsikratyti daiktu. Mums būtų daug paprasčiau jei atviro kodo programos turėtų realią, ne nulinę kainą.

Tai ką turim pasakyti vartotojams, jei neminėti, kad atviro kodo programos nieko nekainuoja? Kaip parodyti, kad jos turi vertę?