Prieš pora dienų pasirodė nauja Linux branduolio versija. Trumpai aprašysiu pagrindines naujoves. Plačiau galite pasiskaityti kernelnewbies.org puslapyje.
- Pagreitintas didelių duomenų kiekių įrašymas.
- BTRFS patobulinta.
- Atminties deduplikacija. Vienodais duomenimis apkrauti RAM atlaisvinami.
- Seniau sukurti GEM ir KMS padėjo pamatus tolimesniam 3D grafikos tobulinimui. Patobulinti Intel ir Radeon draiveriai
- make localmodconfig aptiks užkrautus modulius ir juos sukels į .config failą, o tai turėtų palengvinti branduolio kompilavimą.
- Patobulinta virtualizacija.
Praėjo metai nuo pirmojo telefono su Android-u pasirodymo (tai buvo HTC Dream T-Mobile G1, kuris susilaukė didelio susidomėjimą ir daug teigiamų įvertinimų). O dabar galima sakyti, kad Android-as tampa tikru išmaniųjų telefonų standartu.
Lygiai po metų įvairūs gamintojai jau yra išleidę ar bent anonsavę 50 androidinių telefonų!
Pačiam Androidui jau du metai. Kitaip sakant pirmaisiais metais gamintojai jį tik „matavosi“, antraisiais ─ masiškai ėmė gaminti, o sekantys metai turėtu būti išties įspūdingi. (Daugiau apie Android skaitykit čia).
GNOME shell yra projektas kuris siūlo naujas paradigmas programų paleidimui, bylų tvarkymui ir langų valdymui. Jis kitais metais turėtų tapti GNOME 3.0 pagrindine naujiena. Kartu su nesenai išėjusia GNOME 2.28 pasirodė pirmoji GNOME shell versija. Distribucijų kūrėjai yra pasimokę iš KDE 4.0 todėl gana atsargūs ir neskuba įtraukti šio naujo įrankio į savo distribucijas, tačiau entuziastai jau dabar sėkmingai kompiliuoja ir testuoja šią programą. Tingintiems kompiliuoti patiems siūlau pažiūrėti paveikslėlius ir video. Ubuntu 11 ko gero atrodys kaip nors panašiai.
Ne per seniausiai pasirodė nauja Linux branduolio versija 2.6.31. Trumpai aprašysiu pagrindines naujoves. Plačiau galite pasiskaityti kernelnewbies.org puslapyje.
- Ko gero didžiausia naujiena yra galutinis USB 3.0 palaikymas. Nors tokio tipo įrenginių dar gamyboje nėra Intel inžinieriai išbandė šį branduolį su turimais įrenginių prototipais ir viskas puikiai veikia.
- OSS proxy. Šis patobulinimas leis išvengti tam tikrų nesklandumų kai paleidus seną, neatnaujintą, su garsu dirbančią programą kartais dingsta garsas kitose programose.
- Darbastalio programos dirbs geriau esant labai apkrautiems RAM/swap. Net trūkstant RAM „striginėjimą“ pavyko sumažinti ~50 %.
- ATI Radeon KMS. Dėl to plačiausiai naudojama dalis Radeon plokščių veiks kiek sparčiau nei ant kitų OS. Atskirai nereikės įrašinėti joms draiverių ar įrašinėjimas taps paprastesnis. Tai pradžia. Vėliau planuojama tą patį sukurti visomis ATI plokštėmis.
- Spartos matuoklis „perf“. Jis turėtų padėti toliau tirti ir tobulinti branduolio darbo greitį. Gal iš jo turės naudos kompiuterių testavimo mėgėjai.
- Naujo IEEE 802.15.4 standarto palaikymas.
- NFS 4.1 išankstinis, eksperimentinis palaikymas.
- Naujos klaidų aptikimo priemonės Kmemcheck ir Kmemleak.
Linux paramos fondas atliko tyrimą norėdamas atsakyti į šį daug kam įdomų klausimą. Tradicinis atsakymas neturintys ką veikti studentai, bet taip žinoma nėra. Bene įdomiausias atradimas, kad nuo 70% iki 95% ties šiuo projektu dirbančių žmonių gauna atlyginimą. Viso dirba apie 1000 žmonių iš apie 200 korporacijų, vidutiniškai per dieną parašoma 10000 kodo eilučių ir pašalinama 5000 tokiu būdu užtikrinant kokybę. Nauja ir versija pasirodo vidutiniškai kas 2,7 mėnesio. Nuo 2007 branduolio kūrimas spartėjo po 10% į metus. Didysis penketukas dalyvaujantis šiame darbe yra: RedHat, Google, Novell, Intel ir IBM.
Daug kas mano, kad Linusas pats įdeda daugiausiai darbo bet yra ne visai taip, bent jau pagal parašyto kodo eilutes pernai pirmavo D. S. Miller kuris parašė 2239 eilutes. Žinoma Linusas skiria daugybę laiko priimdamas ar atmesdamas kitų siūlomus pakeitimus tai ir yra jo pagrindinis darbas.


