Jei teisingai pastebėjau, tai prasideda eilinis mikro-karas tarp operacinių sistemų. Lyginsimės pagal pasikrovimo greitį.

Gal ir gerai, sakyčiau.

O jūs tikriausiai imsit prieštarauti, kad tai beprasmiška, nes mėnesiais neišjungiat kompiuterio? O aš manau, kad kompiuterio OS užkrovimas iki darbingos būsenos greičiau nei per sekundę yra naudingas dalykas. Kodėl?

Todėl, kad taip galima prailginti darbo nuo akumo trukmę. Tarkim užsiimat kažkuom (nesvarbu kuom), jums prireikia minutę kitą pagalvoti, kad tęsti darbą arba dėmesį atitraukia skambutis arba nusprendėt užsikaisti arbatos arba … maža kas dar nutiko … Ką tuo metu veikia jūsų kompiuteris? Tuščiai eikvoja akumo energiją! O jei kiekvienos trumpos (!) prastovos metu kompiuteris būtų išjungiamas, su tuo pačiu akumuliatoriumi kompiuterio darbo laikas gerokai pailgėtu.

Žinoma, suspend-to-ram ir dabar veikia greitai, bet vis dar trūksta trupučio iki psichologiškai komfortiškos sekundės. Kaip tik tiek trunka ekrano uždarymas ir atidarymas. Tik vieną sekundę.

YouTube – Linux Beauty (Ubuntu).

Daugiau informacijos video aprašyme. Linkiu smagaus žiūrėjimo.

Windows naudotojai dažnai pateikia krūvas argumentų, kodėl linuksas yra blogai, kodėl jo neverta bandyti. Ką gi, šiame įraše imsiu ir pritarsiu jiems. Pateikiu sąrašą priežasčių atsisakyti linuksų ir likti prie savo numylėtosios langinės:

  • Visų pirma, Windows yra įprasta ir pažįstama OS. Linuksas jums nematytas ir bauginantis. Jį teks mokytis iš naujo. Na … beveik iš naujo … hmmm, tiksliau sakant ten tokie patys langai ir ženkliukai. Bet vis tiek reiks pratintis, o tai laaabai sunku.
  • Linukso įdiegimas pernelyg paprastas ir jo visai nereikia nuolat „perinstalint“. Windows vartotojai jau įprato, kad tą OS reikia nuolat „perinstalinti“. Ir tas procesas (įskaitant ir programų diegimą) užtrunka labai ilgai. Todėl jie stengiasi tuom užsiimti kuo rečiau. Linukso su visomis programomis diegimas toks paprastas, kad tokį diegimą norisi pakartoti vėl ir vėl. Daug kartų. Jei taip dažnai mėgausitės OS diegimu, artimieji labai susirūpins jūsų psichine sveikata. Kai prisižaisi iki soties su diegimu, pastebėsit, kad niekaip negalit sulaukti tos dienos, kada sistema „prisigaudys šiukšlių“ ir ims stabdyti. Pasąmonė jums ims tvirtinti, kad kažkas negerai, kad jau atėjo laikas… Toks nervingas laukimas, nugarą kutenantis nerimas sutrikdys jūsų miegą, pakirs pasitikėjimą savimi.
  • Taip gali nutikti, nes linukse nesiveisia virusai. Antivirusinių programų veikimas sukuria palaimingą saugumo jausmą. Nuolatiniai priminimai, kad laikas atnaujinti antivirusą, leidžia jums pajusti, kad rūpinatės savo kompiuterio sveikata net jei apie tai nieko nenutuokiate. Be to jūs visada žinote, kad reikalui esant tereikia išjungti antivirusą ir kompiuteris stebuklingai pagreitėja. Linukse to nebus. Jame nėra jokių atliekamų, stabdančių kompiuterį programų, kurias galėtumėt išjungti.
  • Linukse per daug laisvų programų. Milijonai Windows vartotojų spėlioja, kaip galima kurti programas už dyką ir jas laisvai, be jokių apribojimų platinti? Nejaugi programuotojams nė kiek negaila, kad jų idėjomis naudosi kiti vien už ačiū? Argi nebaisu, kad jų darbą gali „pavogti“? Jums nederėtu pratintis prie linukso, nes tokie spėliojimai prie gero nepriveda. Jis skatina liberalų mąstymą, o mes gerai žinome, kad liberalai rinkimuose visada pralaimi.
  • Laisvų programų ne šiaip daug, jas lengva susirasti. Viskas vienoje saugykloje! Ir viskas, ką reikia padaryti, tai sudėlioti paukščiukus ties jums patikusiom programom. Jokių paieškų internete, jokių xxx.exe. Tai taip neįprasta. Ir kokia neteisybė ! linukse veikia ne visos Windows programos, teks naudotis linuksinėmis. O dar tas saugumas! Nereikia spėlioti saugi programa ar ne. Imi ir naudojiesi. Juk taip negalima, OS privalo daug kartų paklausti „ar esat įsitikinę, kad įsitikinęs, kad norit įsidiegti šia nematytą programą?“. OS privalo demonstruoti rūpestį jumis. Antraip pamiršite, kad naudojate kompiuterį ─ didžiausią žmonijos išradimą.
  • Linukso bendruomenės savitarpio pagalba nuostabi. Ir tai gąsdina bet kurį Windows vartotoją. Tik pagalvokit, viskas ko jums iki šiol reikėjo ištikus bėdai, tai žinoti kur yra reset mygtukas, nieko daugiau. Jei nepadeda, tiesiog susitaikote su tuo ir gyvenate toliau. Linukse gi, kas nors jau bus susidūręs su panašiu klausimu ir bus parašęs atsakymą. Jūs negalėsite nurimti, kol to atsakymo nerasite. Beieškodami atsakymo, daugybę laiko sugaišit diskutuodami, kas geriau Windows ar Linux. Bet vistiek negalėsit nurimti, nes būsite tikri, kad atsakymas kažkur tikrai yra.
  • O vienas iš klausimų, kurį tikrai užduosit ─ kokį linuksą naudoti, kokią grafinę aplinką turiu pasirinkti?“. Čia tai su kuom anksčiau jums neteko susidurti ─ didelis pasirinkimas, tikras pradedančiojo košmaras. Norinčių padėti išsirinkti bus daug, labai daug. KDE, Gnome, Enlightenment, FluxBox, Ubuntu, SuSE, Mandriva, RedHat… Kiekvienas pateiks šūsnį nenuginčijamų argumentų, kodėl jo siūlomas distributyvas ar grafinė aplinka yra geriausi. Ir tai jus, nepratusius rinktis, dar labiau supainios, pasirinkti taps neįmanoma. Aš jums rimtai sakau, šis galvos skausmas ne jums, geriau linuksą pamirškit.
  • Per daug grožybių, per daug efektų. Jei esate „laimingas“ Vistos naudotojas, jūs kaip ugnies bijote visokių OS pagražinimų. Vien pagalvojus, kiek pinigų reiks išleisti, kad kompiuteris imtu dirbti taip pat lengvai, kaip iki Vistos, nuotaikos kaip nebūta. Vistos vartotojui, bet kokie pagrąžinimai asocijuojasi su super galingu kompiuteriu ir sulėtėjusiu darbu. Todėl, kai jums sakys, kad linukse tokie ir dar gražesni efektai veikia su įprastu kompiuteriu, jūs visiškai nepatikėsite. Geriau nebandykit linukso, nes kai tik suprasite, jog tai tikra tiesa, nusigraušite nagus ir imsite rautis plaukus. Ypač jei buvote „laimingas“ Vistos naudotojas.
  • Jokių bandomųjų versijų, legalu ir be apribojimų. Kaip išsibandyti brangią programą ir kada baigiasi galiojimo laikas, ar labai nusikalsit, jei vieną dieną pavėluosit ištrinti programą, o jeigu ištrinsiu ir naujai įrašysiu ar kas nors pastebės? Kaip programą aktyvuoti, kada susimokėti? Jei neaktyvuosiu ar mano įvesti duomenys išliks? Su linuksu tokių klausimų nekils. Linuksui ne tik nereikia bandomojo laikotarpio, bet ir darbą su juo ir kitomis programomis galima pradėti iš karto. Ar suprantat kaip tai baisu? Tai mūsų įprasto darbo proceso dalis ir jeigu to nebeliks, bus mažiau darbo, kažką teks atleisti. O gal tai būsit jūs? Dar vienas bedarbis tokiu sunku metu. O jei linuksą ims naudoti visi?
  • Ir iš viso, nereikia leisti pinigų. Viskas už dyką ─ tai nenormalu, mūsų visuomenei nepriimtina. Dabar krizė ir mes privalom rūpintis amerikonų gerove, privalom pirkti brangias programas, kad pinigai cirkuliuotu ir keltu ekonomiką. Jei bus jiems gerai tai ir mums gal būt nubyrės. Bet jeigu naudosit linuksą, jums teks galvoti kur išleisti atliekamus pinigus. Priimti sprendimą, kur leisti pinigus yra didelė atsakomybė, tokią sau gali leisti tik IBM. Neapsunkinkit savęs, nenaudokit linukso.

Bendrai paėmus linuksas nuobodi sistema. Viskas veikia, nėra virusų, niekas nestringa ir nieko nereikia diegti iš naujo. O jei jau išsirinkot sau tinkamas programas, tai net kompiuterinės naujienos žiniasklaidoje apie linuksą nebedomina. Absoliuti nuobodybė. Su Windows daug linksmiau, nuolat kas nors nutinka ir nuobodžiauti su ja nėra kada. Be to ji skatina bendravimą, prisiminkit kiek kartų per dieną jums reikia ko nors pasiklausti, kad išspręsti kilusias problemas. Jeigu jūsų optimistas ir kovotojas iš prigimties, nenaudokit linukso, nes mirsit iš nuobodulio.

naujienos trumpai

Linux 2.6.31

2009-09-11, GODhack

Ne per seniausiai pasirodė nauja Linux branduolio versija 2.6.31. Trumpai aprašysiu pagrindines naujoves. Plačiau galite pasiskaityti kernelnewbies.org puslapyje.

  • Ko gero didžiausia naujiena yra galutinis USB 3.0 palaikymas. Nors tokio tipo įrenginių dar gamyboje nėra Intel inžinieriai išbandė šį branduolį su turimais įrenginių prototipais ir viskas puikiai veikia.
  • OSS proxy. Šis patobulinimas leis išvengti tam tikrų nesklandumų kai paleidus seną, neatnaujintą, su garsu dirbančią programą kartais dingsta garsas kitose programose.
  • Darbastalio programos dirbs geriau esant labai apkrautiems RAM/swap. Net trūkstant RAM „striginėjimą“ pavyko sumažinti ~50 %.
  • ATI Radeon KMS. Dėl to plačiausiai naudojama dalis Radeon plokščių veiks kiek sparčiau nei ant kitų OS. Atskirai nereikės įrašinėti joms draiverių ar įrašinėjimas taps paprastesnis. Tai pradžia. Vėliau planuojama tą patį sukurti visomis ATI plokštėmis.
  • Spartos matuoklis „perf“. Jis turėtų padėti toliau tirti ir tobulinti branduolio darbo greitį. Gal iš jo turės naudos kompiuterių testavimo mėgėjai.
  • Naujo IEEE 802.15.4 standarto palaikymas.
  • NFS 4.1 išankstinis, eksperimentinis palaikymas.
  • Naujos klaidų aptikimo priemonės Kmemcheck ir Kmemleak.

Sekmadienis. Naktis. Nuobodžiauju. Tiksliau sakant nuobodžiavau. Dabar žaidžiu su spalvotais pieštukais bash-o eilutės spalvinimu.

Tokiems žaidimams yra skirtas PS1 kintamasis. Darom taip: nukopijuojam tekstą į komandinę eilutę ir spaudžiam Enter. Jei atsiras norinčių šį šedevrą įsiamžinti, nukopijuokit šią eilutę į ~/.bashrc failą (dėmesio, čia viena ilga eilutė).

export PS1="\n\e[01;35m`date +'%A %Y %B %d diena, krizė %X %Z(%:::z)'`\n\e[32m\w\n\e[1;31m\u\e[1;36m@\e[1;33m\h: \e[1;34m->>>"

Jo. Spalvos gavosi šventiškos, o informacijos daugiau nei galiu perskaityti vienu ypu. Užtat viskas išdėliota per tris eilutes. Bet juk nebūtina apsiriboti vien spalvinimu. Pridėkim dar informacijos apie esamo katalogo turinį, kiek failų jame ir kiek vietos užima:

export PS1="\n\e[01;35m`date +'%A %Y %B %d diena, krizė %X %Z(%:::z)'`\n\e[32m\w\n\e[1;31m\u\e[1;36m@\e[1;33m\h: \e[1;34m\$(/bin/ls -1 | /usr/bin/wc -l | /bin/sed 's: ::g') failų \e[1;33msurijo \$(/bin/ls -lah | /usr/bin/head -n 1) disko vietos\e[0m ->>> \e[0m"

Na štai, komandinės eilutės pranešimai tapo daug linksmesni. Pagalvojau, kad dar galėčiau pridėti pranešimą apie orą už lango, bet tingiu gūglinti rašyti skriptą orų tinklalapio parsinimui. Kad komandinė eilutė dar labiau išsiskirtų iš kito išvedamo teksto, galima nuspalvinti jos foną arba priversti tekstą mirkčioti. O štai šitas kodas labai patiks ką tik nulipusiems nuo Windows: export PS1='C:${PWD//\//\\\}>'

Prisižaidęs pasidariau kiek paprastesnį ir praktiškesnį prompt-ą, kuris atrodo taip:


2009-09-07 05:00 [hist:585 jobs:0] [/var/log]
kiras@linuksoidas $

O pats kodas toks visai paprastas:

export PS1='\n\e[32m\D{%F %R} [hist:\! jobs:\j] \e[0;34m[\w]\n\u@\H \e[m\$ '

Kartais atsitinka taip, kad išėjo mūsų mėgstamiausios distribucijos naujausia versija, o kaip tik tą patį vakarą nėra namie tuščio CD disko. Kartais atsitinka taip, kad nėra kur ar kaip disko „išsikepti“. Šis tekstas turėtų pakišti minčių kaip vis dėlto galima išsisukti. Pavyzdys yra išmėgintas su Ubuntu Feisty Fawn, bet turėtų veikti ir su kitomis Ubuntu, o kiek jį pakeitus ir su kitomis distribucijomis. Be to tikimasi, kad žmogus kuris seks šiuo tekstu turi Linux su GRUB.

Ar tai galima atlikti su Windows? Galbūt, tik jums reiks kelių dalykų. Pirmiausiai ext draiverių skirtų Windows sistemai. Antra grub4dos tikriausiai yra galima panaudoti vietoje GRUB. Ir dar reiks kokios nors particijų kūrimo programos gebančios dirbti su ext. Jei visa tai gausite galite mėginti ir su Windows.

Pradedam. Sukuriam tuščią ext particiją. Į ją išskleidžiame iso failą. Vienas iš būdų:

mkdir /mnt/iso
mount -o loop -t iso9660 failas.iso /mnt/iso
cp -r /mnt/iso /musu_tuscia_particija

Toliau redaguojame, papildome /boot/grub/menu.lst, pagal šitą šabloną:

title Ubuntu (Feisty Fawn) LiveCD
root (hdx,y)
kernel /musu_tuscia_particija/iso/vmlinuz boot=/casper splash
initrd /musu_tuscia_particija/iso/initrd.gz

Išsaugome ir restartuojame kompiuterį. Pasirinkus atitinkamą naują meniu punktą Ubuntu Live CD užsikraus iš HDD.

Atrodo paradoksalu, bet kad įsiūlyti nemokamą daiktą jį reikia parduoti. Sakydamas „parduoti“, omeny turiu, kad patarimai naudoti atviro kodo programas turi būti apgalvoti ne prasčiau nei komercinio produkto pardavinėjimas.

Ankstesniame įraše jau minėjau, kad konkuruoti su M$ vien žemesne kaina ir dar jos pačios žaidimo aikštelėje yra neprotinga. Jei kainą (tiksliau jos nebuvimą) iškelsit į pirmą vietą, tai vartotojai dažnai sakys „nemokamas ─ vadinasi bevertis“. Nemokamas daiktas dažnai yra nuvertinamas, parsinešus namo nemokamą programų rinkinį labai paprasta išmesti į šiukšlinę be jokio gailesčio. Ir priešingai, PĮ, už kurią sumokėjot pinigais sąžinė neleis išmesti, net jeigu tai bus visiškas šlamštas. Dažnai kaina tampa tuo inkaru, kuris neleidžia taip lengvai atsikratyti daiktu. Mums būtų daug paprasčiau jei atviro kodo programos turėtų realią, ne nulinę kainą.

Tai ką turim pasakyti vartotojams, jei neminėti, kad atviro kodo programos nieko nekainuoja? Kaip parodyti, kad jos turi vertę?

  • Psl. 1 iš 2
  • 1
  • 2
  • >