Atnaujinau „Linux komandų atmintinę“. Parsisiųskit ODT formatu arba PDF formatu. Trumpai aprašysiu tai kuom ją papildžiau, ką pakeičiau.

  • Kad greitai pamatyti kokie kompiuteriai yra jūsų lokaliame tinkle panaudokit komandas: smbtree ─ parodys Windows kompiuterių „šarus“, nmap 192.168.0.0/24 ─ gausit veikiančių kompiuterių sąrašą.
  • Kartais prireikia kompiuteryje įdiegtų programų sąrašo: dpkg --get-selections > paketu.sarasas.txt ─ ši komanda tinka Debian tipo sistemoms.
  • Kaip paprastai sužinoti kas vyksta jūsų kompiuteryje? Kokie portai atverti ir prie ko internete jungiasi programos? Štai ši „stebuklinga“ komanda: sudo lsof -i
  • Pervadinti vieną failą lengva, su mv. O jeigu reikia pakeisti pavadinimą visai muzikos kolekcijai iš karto? rename -n 'perlexpr' *.mp3 ─ čia, perlexpr perlo komanda-šablonas, kuris ir atlieka pavadinimo keitimą. -n skirtas pabandymui, parodys koks bus rezultatas nieko nekeisdamas, kai viskuo būsit patenkinti išmeskit šį raktą. *.mp3 filtras, kuris atrenka jums reikiamus failus.
  • Kaip gauti katalogų ir failų su jų dydžiais sąrašą? Lengvai: du -sch *. Jei reikia ne pilno sąrašo, vietoj žvaigždutės įrašykit reikiamą filtro šabloną.
  • …ir dar keli smulkūs papildymai.

Žemės ūkio specialistai senai patyrė, kad vienos rūšies pasėlių auginimas reikalauja didelių sąnaudų juos apsaugoti nuo kenkėjų ir ligų. O kuom didesni laukai, tuom didesni galimi nuostoliai. Nesu agronomas todėl nežinau tų būdų kuriais ūkininkai bandė išspręsti savo problemas, tegirdėjau apie vieną ─ viename lauke auginti keletą skirtingų augalų.

Panašu, kad tas būdas jiems neišdegė ─ laukuose vis dar karaliauja monokultūra.

Operacinių sistemų pasaulyje egzistuoja ta pati monokultūros problema. Visi žinot jos pavadinimą ir kas čia „vyr. agronomas“. Virusų veisiasi tiek, kad su jais vos susitvarko dešimtys antivirusų kūrėjų. O štai kita OS, Linux, tokių problemų neturi. Kodėl? Nes, be kitų, techninių privalumų, yra daug skirtingų distributyvų ir kuriam nors iš jų tapti vienvaldžiu lyderiu negresia.

Žinau, dabar kai kas jau murma po nosim, atseit Linux-ų mažuma, todėl jiems ir nekuria virusų. Kad paaiškinti „ant pirštų“, kad taip nenutiks pasitelksiu SPAM robotų pavyzdį, kur skirtumas tarp mono-kultūros auginimo ir įvairovės pranašumų bus akivaizdesnis.

Dauguma esat matę ir tikriausiai naudojote kokį nors būdą pateikti internete el. pašto adresą tokiu būdu, kad jis nepatektų į SPAMbotų akiratį, pavyzdžiui, „vardas eta domenas taškas lt“. Šis būdas veikia kurį laiką, kol juo neima naudotis dauguma. O tada SPAM-eriai paleidžia robotą, kuris be vargo tokį užrašą paverčia el. adresu.

Internautai saugodamiesi tokių apsaugų prigalvojo daug. Teoriškai, kiekvienas iš jų yra lengvai įveikiamas, bet praktiškai gelbsti tai, kad nėra „monokultūros“. Adresų surinkimo robotai turi ribotus resursus. Jie gali įveikti kelis adreso slėpimo metodus. Bet kiekvienai apsaugai įveikti reikia tam skirto programinio kodo. Kuo robotas „protingesnis“ tuo daugiau kodo reikia. Čia ir pasireiškia įvairovės galia ─ dešimtims ar šimtams adreso slėpimo būdų įveikti prireiktų didelio, nerangaus boto. Jis nepajėgtu adresus rinkti greitai, be to jo darbą greit užblokuotu serveriai.

Todėl botai renka tik populiariausiais būdais „užšifruotus“ adresus, visi kiti jų išvengia.

Su OS saugumu tas pats. Kuo didesnė distributyvų įvairovė, tuo sunkiau platinti virusus. Šiuo metu distributyvų yra virš trijų šimtų. Išpopuliarėjus linux-ui jų gali padaugėti iki tūkstančių. Negalint efektyviai ir pigiai platinti virusų, jų kūrimas gali tapti ekonomiškai nuostolingu užsiėmimu.

Kitaip sakant, nereikėtu skųstis Linux distributyvu gausa. Logiškiau elgtis priešingai ─ ieškoti būdų kaip jų įvairovę pagausinti.

Ak jau tie pranašautojai…

InformationWeek prognozės, koks bus Linux 2012-aisiais, internete sukėlė diskusijų bangelę. Pagrindinės mintys: internetinės programos dominuos, virtualizacija patobulės, bet nieko naujo neatneš ir komandinė eilutė taps istorine atgyvena.

„Web-inės programos paims viršų“

Kurgi ne. Šis spėjimas tikrai nepasitvirtins. Tokių buvo ir anksčiau. Pamenat pranašystę, kad „plonas kompiuteris“ („thin client“) išstums iš rinkos pilnaverčius kompiuterius. Nepamenu kelintais metais tokia „prognozė“ užgimė, bet ji laikas nuo laiko „prisikelia“ ir gąsdina šviežiai iškeptus marketoidus būsima revoliucija kompiuterių rinkoj.

Neišdegė. „Plonas kompiuteris“ neužkariavo rinkos, jis liko nišiniu produktu dėl vienos paprastos priežasties ─ pilnaverčiai kompiuteriai pigo per greitai.

Interneto programų teikiama nauda labai panaši į „plono kompiuterio“ teikiamą naudą. Abi supaprastina kompiuterių aptarnavimą, nepririša žmogaus prie vienos darbo vietos ir atpigina programinę įranga skaičiuojant vienam vartotojui (komercinių programų atveju). Tik per internetą programas pasiekti lengviau.

Bet, kaip nutiko „ploniems kompiuteriams“, taip ir „Web-programos“ liks nišiniais produktais. Pastarosioms didžiausią grėsmę kelia sparčiai lengvėjantys ir pingantys nešiojami kompiuteriai bei „išmanieji“ telefonai. Be abejo, patogu internete kai ką laikyti, bet tikrai ne viską. Tiesiog minia susižavi šviežiom idėjom, pasimėgauja naujoms savybėm, nusivilia jų trūkumais ir galiausiai naujovė užima sau skirtą, kuklią vietą :)

„Komandinė eilutė taps istorija“

Nekiškit nagų prie mūsų šventovių! :)

Tvirtinti, kad išnyks komandinė eilutė, tas pat kaip sakyti, kad neliks serverių, adminų, programuotojų ir entuziastų, kuriems kapstymasis sistemoje ─ hobis. Tik nerodykit pirštu į Windows ir nesakykit, kad minia humanitarų viską pakeis. Pirma, Windows yra uždaras produktas ir su komandine eilute ten mažai ką gali padaryti. Antra, M$ dirbtinai naikino komandinę aplinką ir dėl to gailisi. Prisimenat vieną reklamuotą „vištos“ naujovę ─ tobulą komandinę aplinką?

O kaip dėl minios, kuri neišmano komandinės aplinkos ir kitokių techninių vingrybių? Minia nesunaikins jos poreikio, minia jį sustiprins. Nejaugi manot, kad daugėjant paprastų vartotojų poreikis prižiūrėti ir tvarkyti OS staiga ims ir išnyks? Jokiu būdu. Jis padidės, nes bus daug vartotojų kuriems reiks daug pagalbos. Ir nemanykit, kad atsiras visavertės grafinės sistemos tvarkymo programos. Neatsiras, kodėl? Apie tai jau rašiau straipsnelyje „Kodėl komandinė eilutė niekuomet neišnyks“.

Ar komandinė aplinka pasikeis? Manyčiau taip. Gal būt kas nors sukurs „draugiškesnį“ shell-ą mažiau išmanančiam vartotojui, o gal tiesiog atsiras bash-o antstatas, palengvinantis buvusių Windows adminų kančias :) Bet kuriuo atveju, komandinė aplinka klestės. Kas be ko, grafinė aplinka taip pat labai patobulės. Ar kas nors tuom abejoja?

„Virtualizacija tobulės, bet daug iš jos nesitikėkit“

Šitas spėjimas netoliaregiškas. Jis remiasi ta situacija, kurią matom dabar. T.y. virtualios sistemos labai parankios serveriuose, kaip sąnaudų mažinimo įrankis, o asmeniniuose kompiuteriuose naudojama tik išsibandyti kitokias OS.

Aš tvirtinu priešingai ─ virtualizacija sukels revoliuciją Linux pasaulyje. Ji taps pagrindine įvairias OS jungiančia dalimi, ji paskatins įvairiausių distributyvų kūrimo bumą ir Linux plitimą aplamai. Linux-ams asmeniniuose kompiuteriuose virtualizacija taps tokia pat būtina, kaip BIOS kompiuteriui. O tie, kurie pirmieji „sudėlios turimas kaladėles“ į miniai suprantamą mozaiką, taps tokie pat žinomi, kaip ir Estai su savo „Skype“ :) (juk iki „Skype“ atsiradimo interneto telefonija, tam skirti protokolai ir pats internetas jau buvo sukurti, tik nebuvo tinkamai sukomplektuoti).

Kaip ir kada tokia „revoliucija“ įvyks? Deja, trumpame straipsnyje nesugebėsiu papasakoti, tuo labiau, kad ne visos šios dėlionės dalys man pačiam aiškios. (Apie vieną dėlionės dalį galit pasiskaityti knygoje „Ilgoji uodega“)

post scriptum

Prognozės, tai grynas šaudymas į dangų užmerktomis akimis, tikintis sumedžioti žąsį pietums. Tokia „medžiokle“ užsiima dauguma prognozuotojų. Esant dideliam prognozių kiekiui, kuri nors būtinai pataikys ir tada išgirsit šaukiant „argi aš nesakiau?“ :) Šitaip bet kuris iš mūsų gali tapti garsiu pranašu. Jei minia pastebės, būtinai išaukštins, o jau tada ! geresnis darbas, didesni pinigai, daugiau draugų ir „pasekėjų“. Ko dar reikia žmogui?

Jūs taip pat galit pranašauti. Kaip manot, kokia bus Linux ateitis?

Paprastai į programų interfeiso vertimo kokybę žiūriu atlaidžiai. Ne visi juk lituanistais gimė :-). Ir išvis reikia džiaugtis, kad yra neabejingų lietuviškam žodžiui atviro kodo entuziastų.

Bet pasitaiko „gąsdinančių“ klaidelių. Sistemos atnaujinimams naudoju APT. Užmetu akį į programos automatinius pranešimus ir išsigąstu ─ APT keičia mano linuksą jo pakaitalu! Štai vienos eilutės pavyzdys: „Išpakuojamas python-sip4 pakaitalas…“

Aš nenoriu linukso pakaitalo! Gražinkit man mano tikrąjį linuksą! Padėkit … :-)

Pasekiau Pociaus pavyzdžiu ir atsinaujinau Kubuntu į Intrepid Ibex Alpha su KDE4. Kaip ir tikėjausi, alfa versija stabilumu nepasižymi. KDE4 taip pat neypatingai stabili, nors jau turi visas man reikiamas funkcijas. Trūkumų tikrai yra, bet jų nevardinsiu, papasakosiu tai kas jau senai man su Linux buvo nutikę.

Trumpai tariant kompas „pakibo“. Tiksliau, kompiuteris nustojo klausyti klaviatūros ir pelės, nebereagavo nė į vieną mygtuką. Na atrodė, kad visiškai apmirė.

Ką daryt? Reset mygtuko nėra – nešiojami kompiuteriai jo neturi :) Dar galima palaikyti nuspaudus išjungimo mygtuką, kol kompiuteris išsijungs. Tai vienintelis mygtukas kuris suveikia kai jau niekas nebepadeda. Blogas pasirinkimas, rizikuojat sugadinti duomenis diske, bet negaliu to patvirtinti, nes dar nesu ko nors pasigedęs dėl tokio grubaus kompiuterių išjungimo ar netikėto elektros dingimo.

Bet šitaip išjunginėti nebūtina. Iš pažiūros mirtinai „pakibęs“ Linux greičiausiai tebėra „gyvas“, tiesiog pakibo grafinė aplinka (X-ai), dalis tarnybinių programų ar valdikliai, bet branduolys tebeveikia ir tebėra galimybė saugiai išjungti arba perleisti kompiuterį. Galima pabandyti prisijungti per tinklą su SSH, o kraštutiniu atveju, jei ir tai nebeįmanoma jums padės speciali klavišų kombinacija, kuri tiesiogiai valdo Linux branduolį:

Pirmiausiai spaudžiam Alt-SysRq-R – „atimam“ klaviatūrą iš X-ų (tada pabandykit Ctrl-Alt-F1, gal pasiseks patekti į konsolę), po to Alt-SysRq-E – leidžiam procesams tvarkingai užbaigti darbą, tada spaudžiam Alt-SysRq-I ir nutraukiam visus procesus. Spaudžiam Alt-SysRq-S – įrašom disko kešą iš RAM į diską. Po to spaudžiam Alt-SysRq-U – tai atjungs diskus nuo failų sistemos. Galiausiai Alt-SysRq-O išjungs arba Alt-SysRq-B nuresetins kompiuterį.

Kad būtų lengviau, įsiminkit žodį „BUSIER“ atvirkščiai. Tarp paspaudimų padarykit 5 sekundžių pauzę, dėl visa ko.

Aišku, tai neišsaugos jūsų ką tik redaguoto dokumento, bet išsaugos programos buferyje buvusią informaciją. O tai šansas, kad šiuolaikinės programos bandymas atstatyti neišsaugotą dokumentą bus sėkmingas.

Ir svarbiausias patarimas. Šiais patarimais naudokitės tik kraštutiniu atveju.