Man kartais patinka kaip guglas išverčia tekstus. Būna, kad prajuokina.
Kažkaip ėmiau ir pagalvojau.
Štai Pragaras ir Rojus, juk visiškos priešingybės, tiesa?
Pragare – pragariškas karštis, visur liepsnos. Tiršti juodi dūmai, sieros tvaikas. Ugnis ir juodutėlė smala. Tamsa. Širdį draskančios nusidėjėlių aimanos.
Aha? Tada rojuje, krikštolinio tyrumo oras. Akinanti šviesa. Neapsakomo baltumo sniegas. Pasakiškai spindintys lediniai kalnai. Olos ir urvai su nuostabia akustika, tokia, kad net apšalusių nuo „rojaus pažadų“ sielų aimanos skamba kaip angelų dainos…
O mes čia, kažkur per vidurį, žemėje. Viskas palyginus vidutiniška, pilka ir taip įprasta… Čia geriausia.
Išklausęs eilinį ginčą dėl GUI programuotojų polinkio kurti visokius blizgučius vietoj „labai reikalingų“ funkcijų, susimąsčiau. Gal visos tos beprasmės grožybės nėra jau tokios nereikalingos?
Tarkim, valgiai. Jų pagrindinė funkcija yra papildyti organizmą energija ir svarbiomis medžiagomis. Kad išgyventi užtektu paprasto kokteilio pritaikyto pagal žmogaus amžių ir veislę, tokio kaip ėdalas šunims ir katėms. Bet ne, mums to negana, norisi, kad valgis būtu skanus ir patiektas gražioje lėkštėje, visokie papuošimai, kad vien pažiūrėjus nutįstu seilė ir dar geriau, jeigu visa tai patiekiama prabangiame restorane. Nieko panašaus į būtinų cheminių medžiagų rinkinį, ar ne?
Gražesni valgiai pagerina savijautą be jokių stimuliatorių ir saviįtaigos. Gražesnės programos leidžia pamiršti, kad dirbam juodą darbą. Gražesni rūbai… Gražesni automobiliai… Vadinasi, tie erzinantys blizgučiai ir visokie dzinguliukai programose turi prasmę?
Kad apsaugoti savo kompiuterių tinklą nuo tikrų blogiukų nepakanka turėti linuksinius kompiuterius, juos dar reikia tinkamai sukonfigūruoti. JAV „Nacionalinė saugumo agentūra“ (NSA) apie kompiuterių saugumą tikriausiai žino viską ir mūsų laimei, tomis žiniomis nė kiek nebijo pasidalinti.
Jie savo tinklalapyje patalpino išsamias instrukcijas (PDF) kaip suderinti RedHat Enterprise Linux 5 absoliučiam saugumui. Taip pat, čia rasite labai sutrumpintą versiją-atmintinę. Kažką panašaus galima rasti Debian-ui (PDF, spauskite šią nuorodą).
Pasirūpinkit savo kompiuteriu maksimaliai. Paranojos niekuomet nebus per daug ;)
Nors įvairių programų konfigūraciniai failai sudėti nuspėjamose vietose, prireikus jų kartą per šimtą metų tenka pakrapštyti pakaušį ir prisiminti kur ieškoti. Programų ir jų konfigų pavadinimai nebūtinai sutampa, kad surasti failą tenka pažiūrėti į kelias vietas. Surasti ne problema, bet laikas gaištasi, užgaunama tikro linuksoido savimeilė.
Kad nuslopinti sukilusius nemalonius jausmus, padarykim kad komandinėje eilutėje įrašius „setup programos_pavadinimas“ iškart galėtume redaguoti reikiamą konfigą. Maždaug tokia pati idėja kaip su man puslapiais – nereikia nieko prisiminti, užtenka žinoti programos pavadinimą.
Tokią idėją įgyvendinti paprasta. Pirma, į ~/.bashrc įdedame funkciją setup():
setup() {
if [ $# = 0 ]
then
cat $HOME/.config/list
else
komanda=`grep ^$1 $HOME/.config/list | cut -f 2-`
$komanda
fi
}
(tikrinam ar įvesti argumentai, jei ne, parodomas list failo turinys, jei argumentas yra, su grep list faile ieškom tos programos, ištraukiam komandą, kuri eina po tabuliacijos ir ją įvykdom)
Antra, sukuriam failą ~/.config/list kuriame bus komandinių eilučių, paleidžiančių konfigo failus, sąrašas. Štai kelios eilutės iš sąrašo:
### progr. pav. ### tabas ### konfigą atidaranti komanda
setup nano ~/.config/list
bash nano ~/.bashrc
arch sudo nano /etc/rc.conf
kde systemsettings
Pačia pirma eilute pasirūpinu lengvu šio sąrašo pasiekimu (komanda bus: setup setup).
Į kitas eilutes įrašykit dažniausiai redaguojamus konfigus. Jei konsolę naudojat grafinėj aplinkoj, tokiu būdu drąsiai galit paleidinėti grafines programas, pavyzdžiui kaip aš, KDE sistemos nustatymus.
Plačiau:
http://labs.adobe.com/downloads/flashplayer10.html
Daugiau jokių hakų.
